Šiuo metu namelis priklauso poeto anūkei Dalitai Lovett, su
kuria antradienį ir buvo aptartas namelio klausimas, pranešė
savivaldybė.
Žiūrėkite reportažą.
Anot pranešimo, B.Brazdžionio anūkė prisiminė, jog jos
senelis norėjo, kad šis namelis būtų išsaugotas, juo galėtų
naudotis rašytojai, aktoriai, muziejai, mokyklos. D.Lovett žadėjo
surasti žmogų, kuris namelyje gyvens ir jį prižiūrės.
Ji taip pat prašė, kad savivaldybė artimiausiu metu
rekonstruotų šildymo įrangą ir mokėtų už šildymą.
„Jeigu namelyje gyvens žmogus, o čia vyktų renginiai, tuomet
kas mokėtų už vandenį, elektrą? Jeigu namelis taptų muziejaus ar
bibliotekos filialu, tuomet pagal visus reikalavimus, turėtų būti
signalizacija ir kiekvieną dieną ji turėtų būti priduodama
apsaugai“, - teigia savivaldybė.
Kultūros skyriaus Renginių koordinavimo poskyrio vedėjai Vidai
Jasaitytei pavesta su teisininkais išsiaiškinti namelio panaudos
teisines galimybes.
Anot pranešimo, visi pasitarimo dalyviai kalbėjo apie čia
galimą veiklą, tačiau niekas negalėjo tiksliai pasakyti, iš kur
gauti lėšų namelio remontui ir jo išlaikymui.
Rašytojas Petras Palilionis sakė, kad namelyje galėtų būti
išeivijos rašytojų arba bendruomenės centras.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona
Ruseckaitė siūlė pagalvoti, ar čia negalėtų būti V.Kudirkos
bibliotekos filialas, išeivijos rašytojų biblioteka. Kiti
pasitarimo dalyviai siūlė kreiptis į Kultūros ministeriją, gal
namelis galėtų tapti Maironio muziejaus filialu. Dar kiti siūlė
įsteigti viešėją įstaigą, B.Brazdžionio fondą.
Namelis statytas 1929 metais. Poetas dar sovietmečiu
neprieštaravo, kad namelį išlaikytų valstybė. 1992-aisiais
namelis buvo grąžintas B.Brazdžioniui ir jo žmonai.
Namelyje iš autentiškų daiktų telikusi knygų spinta su
knygomis. Visi kiti autentiški daiktai yra Maironio lietuvių
literatūros muziejuje.