Trečiadienį 17 val. Šv. Jono gatvės galerijoje bus pristatyta Monikos Žaltauskaitės-Grašienės personalinė paroda „Naujas butas“.
Ekspozicija yra skulptoriaus Mariaus Zavadsko kuruoto konkurso „Metų skulptūra 09“ rezultatas. Ši paroda-konkursas buvo skirta apžvelgti įdomiausius 2009 m. Lietuvoje sukurtus trijų matavimų kūrinius, skulptūras, objektus, instaliacijas, bei pristatyti juos visuomenei, kolekcininkams, menotyrininkams, dailės kritikams ir meno vadybininkams. Praeitais metais parodos komisija išrinko ryškiausius 2009 m. skulptūros, instaliacijos ir objekto autorius. Už geriausią instaliaciją pavadinimu „Skladukas“ buvo apdovanota tekstilininkė M. Žaltauskaitė-Grašienė. Vienu iš prizų parodos-konkurso nominantams tapo ir galimybė 2011 m. surengti po savo asmeninę parodą Šv. Jono gatvės galerijos erdvėse.
Menotyrininkė Karolina Tomkevičiūtė šią menininkę įvardino kaip tekstilės architektę.
„Savo kūriniuose Monika bando suvokti žmogaus sandarą, tačiau ne vidine, o išorine prasme. Besidomėdama fiziologija tekstilininkė aptiko teiginį, kad žmogus kvėpuoja per odą, o jo plaukai yra laidininkai, kurie pirmiausiai perduoda informaciją apie aplinką. Mintis apie mažuosius sensorius, leidžiančius pajusti aplinkos pokyčius, tapo menininkės tyrimo objektu,“ – apie vieną iš kūrybinio M.Žaltauskaitės-Grašienės kelio stotelių pasakojo K. Tomkevičiūtė.
Įspūdingi autorės tekstilės darbai visiškai sugriauna stereotipą, kad tekstilės menas yra atgyvena. Ji kompiuterinio žakardinio audimo būdu geba atkurti pačias netikėčiausias žmogaus kūno dalis. Vienu iš to įrodymu gali būti intriguojanti skulptūra – „Odinis fotelis“. Kiekvienas jų esame matę nemažai ir kuo įvairiausių, bet šis atrodo lyg būtų pasiūtas iš tikros odos.
„Naujas butas“ – penktoji M.Žaltauskaitės-Grašienės personalinė paroda. Joje eksponuojami tekstilės ir fotografijos darbai bei instaliacija. „Sena naujame – nauja sename“ – autorė taip apibūdina savo parodos mintį, atsiradusią stebint aplinką.
„Daiktai mums byloja apie padėtį visuomenėje, laikmetį ar asmens pomėgius. Tačiau man įdomesnis susisluoksniavimas. Ne tikslus laikmečio atkartojimas, o persipynimas. Panašu į audimą, kai pini siūlą. Tada tarsi supini istorijas, praeitį, dabartį ir ateitį. Bet kokiu atveju žmonėms sunku išmesti daiktus, pertvarkyti būstą ar jį pakeisti. Todėl toks senas interjero elementas kaip tapetas ar tarybinis, močiutės mėgstančios rankdarbius, butas – tampa nauju,“ – dalinosi mintimis tekstilininkė M.Žaltauskaitė-Grašienė.
Susidomėjusieji šiuolaikinėmis tekstilės galimybėmis ir norintieji pamatyti dėmesio vertus darbus, parodą galės aplankyti iki rugsėjo 17 d.