„Keturios temos, dvi kartos, aštuoni požiūriai“, – taip apibūdina parodą jos kuratorė Eglė Deltuvaitė.
Anot jos, kalbėdami apie Lietuvos fotografiją, negalime nepaminėti jos klasikų. Tačiau Austrijos kultūros atašė paprašyta surengti lietuvių fotografijos parodą E.Deltuvaitė nenorėjo vien klasikos. Ji siekė konceptualiai, šiuolaikiniu būdu sujungti dvi kartas – senąją ir jaunąją.
Šiame vaizdų dialoge dalyvauja tokie garsūs fotomenininkai, kaip Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Antanas Sutkus, Artūras Valiauga, Arūnas Baltėnas ir Romualdas Rakauskas. Bei jaunosios fotografų kartos atstovai Joana Deltuvaitė ir Rokas Pralgauskas. Jie kaip burtininkai pabandė po ekspozicijos erdvę paskleisti žmogaus, realybės, romantikos ir egzistencijos interpretacijas.
Žmogaus tema fotografijoje būdinga klasiko A.Sutkaus ir viduriniosios kartos fotografo A.Baltėno kūrybai. Kritišku požiūriu į tikrovę, kasdienybę išsiskiriančio klasiko A.Macijausko ir A.Valiaugos darbai priskiriami realybės temai. Šie foto meistrai pateikia tikrovę per smulkmenas, išvargusio turgaus prekeivio rankas ir visuomenei parodo pasaulį tokį, kokį mato iš tikrųjų.
Fotografinės romantikos braižas ypač artimas fotografijos poetu vadinamam R.Rakauskui bei jaunam menininkui R.Pralgauskui, kuriam nesvetima ir absurdo tematika. Egzistencinę plotmę kaip visuomet giliai perteikia A.Kunčiaus skrupulingai išjausti darbai ir J.Deltuvaitės egzistencinės paieškos.
„Nors kartos yra priešinamos, bet dialogas tarp jų vis tiek egzistuoja. Fotografija yra ta medija, kuri leidžia atsekti tęstinumą. Galima pamatyti, kad žymiausių ano ir šio laikotarpio autorių kūryba yra glaudžiai susijusi. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jaunoji karta kopijuoja senąją. Esmė yra ta, kad žmonėms tiesiog rūpi tie patys dalykai,“ – sakė parodos kuratorė.
Vien žvelgdamas į A.Kunčiaus ir J.Deltuvaitės šalia sukabintas fotografijas, iš tikrųjų regi ryškų panašumą. Abu menininkai nevengia fiksuoti buities, pačių paprasčiausių jos fragmentų. O nuotraukos skiriasi tik tuo, kad A.Kunčiaus fotografija yra nespalvota. Iš tiesų, nežinodamas, negalėtum suprasti, kad tai skirtingų kartų autorių darbai.
Tarp Romualdo Rakausko ir Roko Pralgausko fotografinės romantikos laikmečio skirtumas yra kiek akivaizdesnis. Ne tik dėl to, kad R.Rakausko nuotraukos taip pat nespalvos. Tačiau jo darbuose daugiau sentimentalios poezijos, gyvenimo džiaugsmo, kai tuo tarpu R.Pralgauskas pateikia tik trumpus romantiškus kasdienos momentus. Pavyzdžiui, susimąsčiusios merginos portretas, šalia jos pakabintas veidrodis, o jame nuogas, ant lovos gulinčios kitos merginos portretas. Darbo pavadinimas – „Negaliu prisiminti tavo vardo“. Šiandienos romantika fragmentiška. Ir provokuojanti. Kiek labiau nuoga negu ta, kuri pagauta R.Rakausko fotografiniuose momentuose.
Patys palyginti skirtingų kartų nuotraukas ir bandyti jas priešinti arba, anaiptol, sekti panašumus galėsite Prospekto galerijoje iki rugsėjo 7 d.