„Amatų gildija“ rugpjūčio pabaigoje surengė tarptautinę Baltramiejaus mugę, kurioje buvo demonstruojami vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatai, menai ir kelis šimtmečius Vilniuje veikusių amatininkų cechų tradicijos.
Kasmet organizuojama Baltramiejaus mugė skatina miestiečius domėtis Vilniaus amatininkų veikla.
Darbštūs amatininkai sakė, kad jiems nėra svarbu ar atėjęs žmogus ką nors nusipirks. Gerai, anot jų, vien tai, kad žmonės yra žingeidūs – paslaugūs amatininkai mielai pasakoja apie savo darbą, paaiškina visas amato subtilybes ir pakviečia užsukti pas juos į dirbtuves – kad išvystum tikrąją, ne vien tik šventės metu, amato meistro virtuvę.
„Mums pakanka to, kad žmogus domisi. Didžiuojamės, kad viskas vyksta taip, kaip prieš 500 metų. Pas mus atvykęs žmogus gali tai pamatyti“, - sakė amatininkas Gintaras.
Po mugę vaikštantys žmonės galėjo įsiamžinti su dideliu kirviu virš galvos – pagelbėjo rūstus Vilniaus Rotušės budelis.
Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Vasaros pabaigoje gandrai praneša apie artėjantį rudenį – nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti.
Į šiltuosius kraštus neišskrenda tik ligoti ir sužeisti gandrai. Todėl liaudyje buvo kandžiai pašiepiami senberniai: „Vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“.
***
* Seniau, pagal Baltramiejaus dienos orus buvo pranašaujami būsimi rudens orai. Jeigu Baltramiejaus dieną lyja – bus šlapias ir ruduo.
* Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.