Jos skirtos remiantis kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu,
atsižvelgus į Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisijos
išvadas.
„Visų pirma, tas žmogus turi neturėti pakankamai pajamų, tris
mėnesius jo pajamos turi būti praktiškai nulinės. Jis taip pat
turi pateikti savo veiklos ataskaitą, ką nuveikė per pastaruosius
trejus metus. Jis turi kurti, būti aktyvus, neturėti pajamų ir
nurodyti priežastis“, - BNS sakė nuo birželio pradžios dirbančios
komisijos vadovė, vertėja Irena Aleksaitė.
Anot jos, prašantieji būna laisvi menininkai, kurie aktyviai
dirba, bet, pavyzdžiui, negavo užsakymų. Tarp prašiusiųjų yra ir
Nacionalinės premijos laureatas.
„Labai apgailėtina, kad aukšto lygio menininkai vargta kaip ir
kur kas menkesnio lygio menininkai“, - kalbėjo I.Aleksaitė.
Iš viso kol kas gauti devyni prašymai skirti išmokas už
kūrybines prastovas, tačiau, pašnekovės teigimu, jų turėtų
padaugėti.
Komisijos vadovė tvirtino, jog kol kas nepastebėta
piktnaudžiavimo atvejų, o prašymai atmesti ar jų svarstymas
atidėtas dėl reikalavimų neatitikimo ar netinkamai užpildytų
prašymų.
I.Aleksaitės teigimu, vis dėlto skiriama išmoka menininkams
itin negali padėti.
„Tai yra geriau negu nieko, bet ji iš esmės negali padėti.
Labai dabar yra dideli mokesčiai nuo honorarų“, - sakė pašnekovė.
Už kūrybinę prastovą mokama minimaliosios mėnesinės algos
dydžio išmoka. Iki šiol komisija jas skyrė nuo vieno iki trijų
mėnesių laikotarpiui.
Šių metų pavasarį Vyriausybė priėmė Meno kūrėjų
socialinės apsaugos programą, pagal kurią ir numatyta iš
valstybės biudžeto mokėti kūrėjams už prastovas.
Kultūros ministerijos duomenimis, iki 2011 metų sausio pabaigos
Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje
informacinėje sistemoje buvo registruoti 3897 meno kūrėjai. Iš jų
apie 70 proc. yra darbingo amžiaus.
Tačiau apie 20 proc. darbingo amžiaus kūrėjų pajamas gauna
tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų
sutartis. Tiek pat menininkų uždirba mažiau nei minimali mėnesio
alga.