Didžiai apgailestaudami dėl apmirusios J.Baltrušaičio namų veiklos jų klestėjimo laikus ir prasmingą J. Budraičio veiklą prisiminė Vilniuje susirinkę Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių baltistai, kitų sričių mokslininkai, kultūros veikėjai, dalyvaujantys mokslinėje konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Ši konferencija skirta žymiam mokslininkui baltistui akademikui Vladimirui Toporovui, kuris dažnai lankydavosi J.Baltrušaičio namuose, atminti.
„J.Baltrušaičio namams ir Juozui Budraičiui pavyko suvienyti baltistus - ne tik lietuvius ir rusus, bet ir ukrainiečius, baltarusius, lenkus, šveicarus - visus Europos žmones, besidominčius baltistikos tyrinėjimais. Mums šitų namų dabar labai trūksta. Gerai, kad konferencija vyksta Seime - tikimės, kad Lietuvos politikai mus išgirs“, - sakė Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė Tatjana Civjan.
Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja profesorė Grasilda Blažienė pabrėžė, kad J.Baltrušaičio namai buvo ne tik žmones vienijantys namai, bet idėjų namai.
„Mane visada labai stebino ir žavėjo Juozo Budraičio gebėjimas surinkti, sukviesti, išklausyti žmones. Pagaliau netgi V.Toporovo rusų kalbos žodyno kartotekos likimas buvo sprendžiamas būtent J. Baltrušaičio namuose. Buvo daromi dideli darbai Juozo begalinio takto, tylaus fotografavimo, tylaus visų momentų fiksavimo pagalba. Manau, kad kiekviena šalis, kiekviena Lietuvos ambasada galėjo pavydėti tokio kultūros atašė, pagaliau ne kiekviena šalis turėjo V.Toporovą ir jo aplinką“, - kalbėjo profesorė.
Maskvos aukštųjų mokyklų dėstytojai vienbalsiai kalbėjo, kad J. Baltrušaičio namuose vykdavo ir lietuvių kultūros renginiai, kuriais domėjosi Rusijos sostinės universitetų studentai, dabar vis klausinėjantys, kada J.Baltrušaičio namai atnaujins savo veiklą.
„Su didžiausia nuostaba sutikdavau tuose renginiuose savo studentus iš Rusijos valstybinio universiteto Socialinės antropologijos centro, kurie susižinodavo per savo kanalus, internetą ir ateidavo susipažinti su lietuvių tautosaka, folkloru, menu. Čia lankydavosi Lietuvos ir Rusijos kultūros elitas, 2005 m. buvo surengta unikali Petro Repšio kūrybos paroda, nors Maskvoje, kaip žinia, labai nelengva surengti vieno autoriaus parodą“, - kalbėjo vienas iš konferencijos dalyvių.
Humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas susiklosčiusią situaciją palygino su prastai prižiūrimu sodu.
„Mano gyvenime Baltrušaičio namai turėjo tokią milžinišką, lemtingą, sakyčiau, karminę reikšmę, kad ir ką pasakyčiau, bus per mažai. Bloga valdžia yra visada prievartautoja. Palyginsiu su sodininku - ateina nauja bloga valdžia ir pirmiausia rašo projektą, tada viską išpjauna, išgriauna ir daro kaip jai atrodė. O gera valdžia pirmiausia žiūri, kas tame sode auga, kas gyva, ir laisto. Man norėtųsi tikėti, kad dar ne visai nudžiūvo šaknys J. Baltrušaičio namų ir gerai palaisčius jos dar galėtų ataugti“, - vylėsi D.Razauskas.
Trečiadienį Seime prasidėjusioje mokslinėje konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ pranešimus skaito žymiausi baltistikos atstovai Europos šalyse - kalbotyrininkai, folkloristai, filosofai, kultūrologai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Čekijos, Skandinavijos šalių ir kt. Tikimasi, kad mokslinė konferencija bus reikšminga ne tik mokslo pasauliui ir plačiajai visuomenei, bet ir politikams, kuriems rūpi Lietuvos mokslo ir kultūros situacija.