Penktadienį į caro laikus menančias kareivines plūstelėjo
marijampoliečiai, pageidaujantys susipažinti su išsaugotomis vertybėmis.
Istoriniu ir kultūriniu bataliono paveldu imta rūpintis po 1993-ųjų, kai
iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė.
Prieš dvejus metus buvo atstatytas paminklas kunigaikščiui Vyteniui.
Skulptorius Gabrielius Stanulis paminklą šiam LDK valdovui kariniame
miestelyje buvo sukūręs 1938-aisiais.
Jis testovėjo dvejus metus. 1940 metais, prasidėjus sovietų okupacijai,
batalione įsikūrė desantininkų divizija.
Tuomet kariniame miestelyje buvo sunaikinti visi lietuvybės ženklai ir
simboliai.
Caro laikų kareivinėse po penkiais tinko sluoksniais atsidūrė
vienintelės tarpukario Lietuvos sieninės tapybos freskos Užnemunėje,
buvo sudaužytas tvenkinio saloje stovėjęs paminklas kunigaikščiui
Vyteniui, nuniokotas parkas.
Paminklą pagal išlikusias nuotraukas 2009 metais toje pačioje vietoje iš
rausvo granito atkūrė žinomas skulptorius Julius Narušis.
Prieš dvylika metų Marijampolės kareivines remontuojantys statybininkai
viename iš buvusių poilsio kambarių po storu tinko sluoksniu aptiko
tarpukario Lietuvos 9-tojo pėstininkų pulko karių ant sienų tapytų
paveikslų fragmentus.
„Manoma, jog freskas tapė 1938 metais pulke tarnavę kariai A.Veiverys ir
J.Kairaitis. Jie galėjo būti mokęsi anų laikų meno mokykloje, -
svarstė Marijampolės savivaldybės paminklotvarkininkas Gediminas
Kuncaitis. - Šie XX amžiaus pradžios sieninės tapybos paveikslai yra
vertingi ir saugotini“.
Geriausiai išsilaikiusias penkias freskas iki 2003 metų restauravo
dailininkas Vytautas Dzindziliauskas.
Daugiausia triūso pareikalavo šeštoji, didžiausia bei labiausiai
suniokota, freska.
Prieš trejus metus ją restauravo dailininkas Mantvydas Lasinskas.
Freskose vaizduojamas jotvingių karys, daktaras J.Basanavičius, naujųjų
Lietuvos laikų kunigaikštis, karininko A.Juozapavičiaus žūtis ant
Alytaus tilto, Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis bei Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino laidotuvės.
Išlikusiose tarpukario Lietuvos laikų nuotraukose užfiksuota, jog
Nepriklausomos Lietuvos kariai buvo ištapę visas savo poilsio kambarių
sienas.
Tačiau daugiau freskų aptikti nepavyko. Galimas daiktas, kad jos buvo
sunaikintos sovietmečiu.
Storas tinko sluoksnis slepia ir caro laikų freską. Joje vaizduojama
caro karūna bei monogramos.
Šios XIX amžiaus freskos vieta yra žinoma, tačiau prieš keliolika metų
šalies paveldosaugos ekspertai nerekomendavo ją atidengti.
Jie teigė, jog pastaroji freska nėra meno vertybė bei neturi nieko
bendra su lietuvybe.
LDK Vytenio batalionas, minėdamas Europos paveldo dieną, istorija
besidominčius marijampoliečius priims kasdien iki rugsėjo 25-osios.