Meno žvaigždei A.Blatui – naujas spindesys

Rūta Mikšionienė ("Lietuvos rytas")
Dėl didelio publikos susidomėjimo iš Lietuvos kilusio pasaulinio garso dailininko Arbit Blato paroda Nacionalinėje galerijoje pratęsta iki rugsėjo 24 dienos.
Albumo leidybą parėmusio banko „Snoras” prezidentas R.Baranauskas (kairėje) ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys įsitikinę, kad tai – puiki dovana kiekvienam meno mėgėjui.
Daugiau nuotraukų (1)
Šį savaitgalį Lietuvos nacionalinėje galerijoje rengiama jau tradicija tapusi svetingojo savaitgalio akcija – nuo penktadienio bilietai į parodą kainuos vos 1 litą.
Dar viena dovana meno mėgėjams – užvakar Nacionalinėje galerijoje pristatytas Lietuvos dailės muziejaus išleistas iškilaus žydų kilmės Lietuvos dailininko Arbit Blato (1908–1999) kūrinių kolekcijos katalogas.
Didžiavosi lietuviška kilme
Šiemet Arbit Blato kūrinius ir dailininko archyvą Lietuvos dailės muziejui padovanojo menininko našlė, operos solistė ir režisierė Regina Resnik-Blatas. Tai iš tiesų išskirtinė dovana, nes dabar Lietuva gali didžiuotis didžiausiu šio dailininko darbų rinkiniu pasaulyje.
Juk, pasak menotyrininko ir teatrologo Marko Petuchausko, net ir priklausydamas pasaulio kultūros elitui Arbit Blatas visada didžiavosi savo lietuviška kilme, neužmiršo nei lietuvių kalbos, nei Lietuvoje likusių bičiulių ir visuomet svajojo parodyti savo kūrybą gimtinėje.
Jo svajonė išsipildė – liepos pradžioje našlės dovanota kolekcija buvo pristatyta Lietuvos visuomenei Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje parodoje „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę”. Per du mėnesius ją jau aplankė daugiau nei 12 tūkst. lankytojų.
Parvežti padėjo „Snoras”
Per rekordiškai trumpą laiką išleistas ir kolekcijos katalogas. Tai prabangus leidinys, kuriame telpa ir ryškiausių kolekcijos kūrinių albumas, ir 270 unikalių tapybos, skulptūros, grafikos, piešinių ir scenografijos kūrinių katalogas su iliustracijomis.
Tai, kad milijonus dolerių kainuojanti kolekcija šiandien jau tapo mūsų kultūros dalimi, – daugelio žmonių nuopelnas.
Kolekcijos pargabenimu į Lietuvą, parodos rengimu ir katalogo išleidimu rūpinosi Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir dailininko Arbit Blato bičiulis žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Šiems darbams finansinę paramą suteikė generalinis parodos rėmėjas – bankas „Snoras”.
„Didžiuojuosi, kad esame šio projekto generalinis rėmėjas. Šis albumas bus puiki dovana visiems meno mėgėjams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Jis ne tiktai pristato Arbit Blato kūrybą, bet ir reprezentuoja Lietuvą, kuri išugdė ne vieną visame pasaulyje garsų meno žmogų”, – per iškilmingas albumo sutiktuves kalbėjo banko „Snoras” prezidentas Raimondas Baranauskas.
Tai buvo tobula pora
„Arbit Blatas visą gyvenimą buvo priverstas vaidinti du vaidmenis. Jis buvo gyvenimu besimėgaujantis kosmopolitas, kuris puikiai jautėsi didmiesčių šurmulyje.
Kartu tai buvo labai skausmingai holokausto siaubą apmąstantis kūrėjas”, – yra sakęs Arbit Blato įsūnis – režisierius ir prodiuseris Michaelis Philipas Davisas.
M.Ph.Davisas, lankydamasis Vilniuje, mielai sutiko „Lietuvos ryto” skaitytojams šiek tiek daugiau papasakoti apie dailininką, kuris jam buvo ne tik įtėvis, bet ir draugas.
– Jūs jau buvote paauglys, kai jūsų motina sutiko Arbit Blatą. Kalbama, kad tai buvo išskirtinė meilės istorija. Ar tai tik graži legenda?
– Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui. Jie iš tiesų buvo tobula pora.
Vos pamatęs mamą Arbit Blatas paprašė leidimo nutapyti jos, atliekančios Karmen vaidmenį, portretą. Mat pirmą kartą jie susitiko 1973 metais Hamburge, kur buvo filmuojamas operos spektaklis „Karmen – svaja ir likimas”.
Portretas buvo puikus. Jį dabar galima pamatyti Vašingtono nacionalinėje portretų galerijoje.
Motina ir Arbit Blatas papildė vienas kitą ne tik kaip asmenybės, bet ir kaip menininkai. Jie kartu dirbo teatre, kūrė kostiumus ir scenografiją bendriems operų pastatymams.
Mano motina buvo tarsi vienas Arbit Blato instrumentų. Jo trečioji akis. Jo angelas sargas, veiklos organizatorė, parodų ir katalogų rengėja, fotografė.
– Ar Arbit Blatas dirbdavo kasdien, ar laukdavo įkvėpimo?
– Kai viešėjau pas jį Venecijoje, pastebėjau, kad jis laikosi savo sukurtos dienotvarkės.
Apie pusę dešimtos ar dešimtą pusryčiaujame, o pusę vienuoliktos jis pakyla nuo stalo ir eina į dirbtuvę pirmame aukšte. Jo dirbtuvės durys į gatvę visada būdavo atviros ir kiekvienas galėdavo užeiti.
Penkiolika minučių antros Arbit Blatas baigdavo darbą klausimu: „Kas šiandien pietums?”
Venecijoje jis labai retai dirbdavo vakarais.
Tuo tarpu Niujorke galėdavo dirbti bet kuriuo paros metu. Ten jis turėjo studiją su puikiu natūraliu apšvietimu iš viršaus. Jis tapė iki paskutinių gyvenimo dienų.
– Arbit Blatas jums pasakodavo apie Lietuvą? O gal po holokausto tragedijos ir motinos žūties jam nebesinorėjo nieko prisiminti?
– Pasakodavo. Jis visuomet jautėsi esąs Lietuvos dalis. Prisimindavo žmones, gamtą, švariausią ir gražiausią smėlį pajūryje.
Lietuvoje prabėgo jo vaikystė. Tėvas Kaune pardavinėjo garsių firmų pianinus. Pirmame namo aukšte buvo salonas, o antrame – jų butas.
Arbit Blatas niekuomet neužmiršo lietuvių kalbos. Jis galėjo Rigoleto ar Karmen arijas dainuoti lietuviškai. Gal todėl ir man lietuvių kalba labai graži, nors sunku priprasti prie to, kad tos pačios šeimos vyrų ir moterų pavardžių galūnės yra skirtingos. (Juokiasi.)
– Ar jis galėjo pragyventi vien iš savo kūrybos?
– Taip, ir labai neblogai. Jo darbus pristatė galerijos Paryžiuje, Londone, Niujorke.
Jis buvo labai populiarus. Gal todėl, kad jo darbuose yra susipynusios net kelių mokyklų įtakos. Tai ir garsioji Paryžiaus mokykla, ir pokario Niujorko meno tendencijos, taip pat visa tai, ką jam davė Lietuva ir žydų kultūros tradicija.
Juk nors jis nebuvo labai religingas, puikiai mokėjo hebrajų kalbą.
Svetingojo savaitgalio programa
Penktadienį, rugsėjo 16 d., 17 val. – ekskursija po parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių” su parodos kuratore dailėtyrininke Rasa Antanavičiūte.
Šeštadienį, rugsėjo 17 d., 13 val. – ekskursija po parodą „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę” su parodos kuratore dailėtyrininke Ilona Mažeikiene.
Šeštadienį, rugsėjo 17 d., 17 val. – apie parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių” pasakoja viena jos kuratorių dailėtyrininkė Eglė Mikalajūnė.
Šeštadienį, rugsėjo 17 d., galerijos darbo metu, edukaciniame kube veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose lankytojai galės kūrybiškai interpretuoti parodoje „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių” nagrinėjamas miesto viešųjų erdvių temas.
Sekmadienį, rugsėjo 18 d., 13 val. – ekskursija su gidu po parodą „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę”.
Sekmadienį, rugsėjo 18 d., galerijos darbo metu, edukaciniame kube veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose lankytojai galės giliau pažinti dailininko Arbit Blato tapyboje, skulptūroje ir grafikoje plėtojamas temas, kūrybiškai jas interpretuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.