Po repeticijų Vilniaus „Lėlės” teatre Jurga teigė pakeitusi savo požiūrį į lėlių teatro meną.
Šių pokyčių kaltininke tapo Jerevano lėlių teatro aktorė bei režisierė Zara Antonian, atvykusi iš Armėnijos statyti su lietuviais spektaklio „MetroNomes”.
Naująjį darbą rugsėjo 21–30 d. išvys didžiųjų Lietuvos miestų publika. Prieš premjerą pakalbinome režisierę.
– Kaip kilo spektaklio „MetroNomes” idėja?
– Studijuodama Maskvoje susipažinau su Vidu Bareikiu ir Jurga Šeduikyte. Pradėję bendrauti pajutome, kad mus domina tos pačios idėjos, įžvelgiame mus supančioje aplinkoje tas pačias problemas.
Megapolio patirtis, požeminiame Maskvos metro pasaulyje regimi vaizdai įkvėpė Jurgą sukurti muzikines miniatiūras, kurios tapo tarsi pjese.
Jurga buvo mačiusi mano darbų. Jai pasirodė, kad ta muzika tiktų lėlių teatrui, tad pasiūlė kurti drauge. Vido iniciatyva atsidūrėme Lietuvoje.
– Kokias temas gvildensite spektaklyje?
– Muzikinėse miniatiūrose kalbama apie tai, ko mums visiems trūksta. Beprotiškas gyvenimo ritmas trukdo pamatyti tai, kas vyksta aplinkui, neleidžia pajusti akimirkos žavesio.
Sustabdęs žvilgsnį ties metro praeiviais imi mąstyti apie jų likimus, nerimastingą žmonių skubėjimą ir vienatvę toje beprotiškoje masėje, apie abejingumą vienas kitam, neišsipildžiusias svajones, rutina pavirtusį gyvenimą.
Visas šias temas ir plėtojame su aktoriais repeticijose. Stengiamės įsivaizduoti, kas gi trukdo išsivaduoti iš rutinos, įgyvendinti savo svajones. Mums svarbu, kas sieja tuos visus žmones ir kur juos veda gyvenimas.
– Kaip sekasi rasti bendrą kalbą su aktoriais?
– Repeticijas pradedame nuo trenažo. Daugiausia laiko skiriame judesiui, dėmesio koncentracijos pratimams. Jie padeda sukurti reikiamą atmosferą, kuri leidžia aktoriams pajusti savo kūną, suvokti savo plastines galimybes.
Tai labai svarbu siekiant aktoriaus ir lėlės ryšio. Trenažų metu atrastos žaidimo taisyklės padeda aktoriams pajusti pagrindą po kojomis.
Man svarbu, kad visi komandos nariai nuoširdžiai įsitrauktų į darbą. Aktoriai patys turi ieškoti savo veikėjų esmės, būti savo personažų kūrėjai.
– Savo spektaklyje jungiate įvairius menus – muziką, lėlių teatrą, videomeną. Kaip apibūdintumėte tai, ką regės žiūrovas?
– Tai bus tarsi 11 miniatiūrų koncertas-spektaklis. Scenoje skambės gyvai atliekama muzika ir Jurgos dainos, žiūrovai regės lėlių teatro elementus ir vaizdo projekcijas.
Mes kuriame menų sintezę. Užklydome į sferą, kurioje anksčiau nebuvome. Dar nesu teatre dirbusi su gyva muzika. Tai didelis iššūkis.
Tačiau sintezė teikia ir itin daug galimybių. Dingsta apribojimai. Kurti šį spektaklį labai įdomu.
– Kodėl jūs pasukote į lėlių teatrą?
– Mane užbūrė beribės jo galimybės. Lėlių teatras leidžia kurti tokį pasaulį, kuriame pats norėtum gyventi.
Pelnė tarptautinių prizų
* Z.Antonian 2001 m. baigė lėlių teatro aktoriaus specialybę Jerevano teatro ir kino institute, nuo 2010-ųjų studijuoja režisūrą Maskvos V.Mejercholdo centre.
* Menininkė nuo 1999 m. dirba aktore ir režisiere Valstybiniame O.Tumaniano lėlių teatre Jerevane.
* Zaros režisuotas pirštų teatro spektaklis „Pasaka, nukritusi iš debesų” buvo apdovanotas Armėnijos „Artavazd” jaunojo režisieriaus premija už geriausią metų spektaklį. Ji taip pat pelnė premijas festivaliuose Armėnijoje, Bulgarijoje, Rusijoje.
* Vilniuje Z.Antonian dirba su unikalia komanda. „MetroNomes” projekto iniciatorė ir dainų autorė yra J.Šeduikytė, lėlių dailininkas – S.Bocculo, kostiumų dailininkė D.Petrulytė. Spektaklyje gros džiazo muzikantai V.Nivinskas, T.Dešukas, J.McClungas, vaidins jauni lėlių ir pantomimos aktoriai.