Pasižiūrėti spektaklio atvyko kone visa Hamburgo lietuvių bendruomenė. Dauguma išeivių – moterys, sukūrusios šeimas su vietiniais. „Susižavėjau, kokios tos lietuvės išsilavinusios. Jokio „davatkiškumo“. Jos aktyviau nei patys vokiečiai dalyvauja kultūriniame Hamburgo gyvenime. Dalis emigrančių jau nelabai prisimena lietuvių kalbą, tačiau jų ilgesys lietuviškam žodžiui vis dar labai didelis“, – susižavėjimo Hamburgo lietuvėmis neslėpė režisierius.
Kviesdamiesi teatralus išeiviai pageidavo, kad būtų atvežtas spektaklis, pastatytas pagal lietuvišką pjesę. Tam labai tiko V.Balsio kūrinys „Žmogus medyje“. Idėja sukurti tokią pjesę režisieriui kilo viename Hamburgo teatro festivalyje. „Mintys taip pradėjo lietis, kad vos spėjau jas surašyti. O dabar paukštis grįžo į savo lizdą“, – apie viešnagę Vokietijoje kalbėjo V.Balsys.
Išlepusią Hamburgo publiką užbūrė literatūrine kalba
Rodant spektaklį svečioje šalyje visada kyla klausimas, ar būsi suprastas. „Vertimas dar nieko nereiškia. Niekada nežinai, ar kitos šalies žiūrovai supras esmę, ar nagrinėjamos temos jiems bus artimos, „skaudančios“. Todėl gastrolės aktoriams tampa dar viena premjera, susitikimu su nauju, kitokiu žiūrovu“, – teigia režisierius, daug metų gyvenęs ir kūręs Hamburge.
Todėl gastrolėms pasirinkta pjesė, nagrinėjanti žmogiškas problemas: meilės, keršto, neapykantos jausmus, išeities ieškojimą. Pjesėje kalbama apie pirmapradį žmogaus poreikį – gyventi, mylėti, išlikti.
Pagrindinis pjesės herojus, kurį tragikomedijoje įkūnija žinomas teatro ir televizijos aktorius Ramūnas Šimukauskas, 12 metų slapstosi medyje nuo keršto ir bausmės. Kitus vaidmenis spektaklyje sukūrė Kauno valstybinio lėlių teatro aktoriai Jolita Ross ir Saulius Bagaliūnas.
Dabartinis teatras Vakaruose užpildytas gatvės kalbos, todėl vokiečiai ypač gėrėjosi išgirdę filosofišką spektaklio kalbą ir prisipažino, kad tokio literatūriško teatro Vokietijoje jau seniai nebėra. „Teatras turi savyje gyvybės paslaptį. Čia kaip sporto varžybos – kartais pergalę iškovoti taip lengva, o kitąsyk atrodo, kad neįmanoma, ir viskas. Atrodo, lyg ir žodžiai tie patys, bet nesiseka ir neaišku kodėl“, – dėstė režisierius.
Natūralu, kad hamburgiečiams, išlepusiems nuo gerų kultūrinių renginių, nėra lengva įtikti. V.Balsys patikina, kad Vokietijos publika leidžia sau laisvai reikšti mintis apie spektaklį, į kurį ateina. Vokietijoje publikos atsidėkojimas aktoriams ovacijomis – labai svarbus, ilgai trunkantis aktas. Bet jei spektaklis nepatinka, publika nesigėdija atvirai reikšti nepasitenkinimo: trypti kojomis, daužyti kumščiais kėdes, švilpti.
Nesulaukęs aktoriaus režisierius pats ruošėsi į sceną
Iki paskutinės dienos nebuvo aišku, ar spektaklis įvyks, nes aktorius Saulius Bagaliūnas buvo apsikrovęs krūva darbų. Vis dėlto jis suspėjo – atvyko prieš pat spektaklį. V.Balsys prisipažįsta iš baimės prieš spektaklį mokęsis tekstą, kad neatvykus aktoriui galėtų pakeisti artistą.
Į gastroles teatralai gabenosi daugybę dekoracijų. „Sceninis šio spektaklio sprendimas yra labai svarbus. Personažai veikia amžiname rūke, iš kurio negali išsiveržti, o rūko iliuzija sukurta sceną aptraukiant peršviečiamomis medžiagomis ir šviesos žaismu. Daugybė dekoracijų viską komplikuoja, bet be jų šiame spektaklyje nebūtume išsivertę“, – apie gastrolių sunkumus kalbėjo V.Balsys.
Nepaisant nesklandumų, režisierius džiaugiasi kelione, bet padėkų nesureikšmina. Kur kas svarbesniu įvykiu V.Balsiui tapo konkretūs pasiūlymai toliau bendradarbiauti. Vokiečių autorių agentūra pasiūlė V.Balsiui pjesę „Žmogus medyje“ išspausdinti Vokietijoje.
Po gastrolių režisierius dar savaitę liko Hamburge aptarti naujų gastrolių perspektyvų ir pabaigti naujo kino scenarijaus. Jį baigęs, V.Balsys žada statyti pilnametražį filmą.