Rugsėjo 25 dieną Londono Karališkojoje muzikos akademijoje vyks Čiurlionio muzikos koncertas, kurį rengia Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos ambasada Londone. Koncerto programoje skambės kompozitoriaus fortepijoniniai kūriniai iš įvairių menininko kūrybos laikotarpių, taip pat jo vienintelis Styginių kvartetas c-moll. Antrojoje koncerto dalyje klausytojai turės progos išgirsti Roberto Schumanno Kvintetą Es-dur. Šiuos kūrinius atliks pianistė E.Puzaitė ir jos įkurtas „Cosimos“ kvintetas.
Lapkričio 19 dieną M.K.Čiurlionio metus Londone pratęs „Santaros-Šviesos“ klubo organizuojamas Čiurlionio muzikos maratonas - tai Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių atlikėjų dedikacija Čiurlioniui.
2011-uosius metus UNESCO yra paskelbusi M.K.Čiurlionio metais, pažymint šio lietuvių genijaus mirties 100-ąsias metines.
Čiurlionio metams skirti renginiai vyksta visame pasaulyje. Vilniuje iki šeštadienio tęsis tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, šįmet sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus. Sostinėje vyksta ir žymiausių pasaulio Čiurlionio kūrybos tyrinėtojų mokslinė konferencija, skirta M.K.Čiurlionio ir mūsų laikui.
Pasak M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo kompozitoriaus Šarūno Nako, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) yra svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje, įkūnijusi atgimstančios tautos aspiracijas ir susiejusi jas su aktualiausiomis amžių sandūros Europos meno tendencijomis“. M.K.Čiurlionis baigė dvi aukštąsias muzikos mokyklas Varšuvoje ir Leipcige, o vėliau ryžosi tapti profesionaliu dailininku, vis mažiau laiko skirdamas muzikai ir galop visai nustodamas komponuoti.
Menininkas išgarsėjo pirmiausia kaip itin originalus tapytojas, vizionieriškiems paveikslams suteikęs muzikinius pavadinimus (Preliudas, Fuga, Sonata), ir tik vėliau kaip pirmasis modernus lietuvių kompozitorius, gana ekspresyviuose vėlyvojo romantizmo stiliaus fortepijoninių miniatiūrų cikluose (1905-1909) naudojęs tautinius motyvus ir kai kuriuos konstruktyvistinius principus.
„Nepaprastas muzikos ir tapybos kompozitorius“, - atkreipdamas dėmesį į neįprastą M.K.Čiurlionio muzikos ir paveikslų jungtį, rašė žymus prancūzų kompozitorius Olivier Messiaenas.
M.K.Čiurlionis sukūrė pirmuosius ir populiariausius lietuvių simfoninius veikalus - poemas „Miške“ (1902) ir „Jūra“ (1907), tačiau būdamas gyvas jų neišgirdo. Per šimtą metų nuo Čiurlionio mirties jis tapo daugiausia ir plačiausiai pasaulyje pristatomu lietuvių menininkų.