Šia tvarka pasipiktinęs kino režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis siūlo užsienio šalių pavyzdžiu įkurti fondą, kuriame kino reikmėms būtų kaupiamos iš kino institucijų privatizavimo gautos lėšos. Pasak režisieriaus, turėdama tokį fondą, Kultūros ministerija galėtų net ekonominės krizės metu modeliuoti, investuoti į svarbius kino projektus ir gauti pelną, dalyvauti užsienio kino rinkoje, rinktis pelningus filmus garsiausiuose kino festivaliuose.
„Ar Kultūros ministerijai kinas neliks tokios našlaitės vietoje? Nors atsisakant neefektyvių įmonių gaunama dešimtys milijonų litų, bet vis tiek kiekvienais metais kino kūrėjai gauna geriausiu atveju vos pusę milijono litų, o kitais metais vėl turi prašyti. Užmiršome, kad prieš penkerius ar septynerius metus gavom 16 mln. litų už Lietuvos kino studiją, dabar jeigu privatizuosime „Lietuvos kiną“, gausim gal apie dešimt (milijonų)... Tos lėšos staiga išnyksta ir Kultūros ministerija vėl prašo Finansų ministerijos - duokit pusę milijono Kino studijos išlaikymui. Jau nekalbant apie uždarytus didžiuosius kino teatrus, kas sudarytų infrastruktūrai 50-60 milijonų. Tai ar nereiktų pagalvoti, kad kinas nėra „biednas“, iš kino buvo atimama per visą laiką, nesukurtas joks fondas, nes privatizavimo lėšos negrįžo, kaip grįžta Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos atžvilgiu į jų pačių infrastruktūrą“, - kalbėjo A. Matelis.
Kultūros viceministras Deividas Staponkus teigia, kad ministerija siekia iš esmės pakeisti situaciją ir atkurti teisingumą, kad „kinas vėl atsistotų į savo deramą poziciją“.
„Dėl UAB „Lietuvos kinas“, tai šiuo metu visa pastatų decentralizacija ir nelegali veikla yra sustabdyta, jie gyvena praktiškai vien iš patalpų nuomos, ir mes laukiam, kol bus įkurtas Kino institutas (Lietuvos kino centras - ELTA), kad galėtų perimti ne tik netinkamomis sąlygomis laikomas filmų kopijas. (...) Kreipsimės ir į Seimo komitetą pagalbos, nes iškils klausimas, kaip šitą turimą turtą pardavus negrąžinti (lėšų) į Turto fondą, o būtų galima tas lėšas grąžinti kinui“, - kalbėjo D. Staponkus.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas penktadienį surengė klausymus dėl Kino įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Juo siekiama pakeisti galiojantį Kino įstatymą, tobulinant jame įtvirtintą kino srities teisinį reglamentavimą, kuris atitiktų ES teisės aktuose numatytus valstybės pagalbos kinematografijai kriterijus.
Įstatymo projekte siūloma valstybės politikos kino srityje įgyvendinimo funkciją, kurią vykdo Kultūros ministerija, perduoti planuojamam įsteigti Lietuvos kino centrui, kuris veiklą turėtų pradėti nuo kitų metų gegužės mėnesio. Lietuvos kino centras administruotų kino projektams skiriamas valstybės biudžeto lėšas, vykdytų šių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už jas priežiūrą, atstovautų Lietuvai tarptautinėse organizacijose ir renginiuose, valdytų Filmų registrą, suteiktų indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą filmams pagamintiems Lietuvoje, taip pat įvežtiems į Lietuvą viešai rodyti kino teatruose.