Šeštadienį visame pasaulyje švenčiamos romantizmo genijaus F.Liszto (1811–1886) 200-osios gimimo metinės.
Šia proga daugelyje Europos koncertų salių, taip pat ir Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje, skambėjo retai atliekama vengrų kompozitoriaus ir fortepijono virtuozo oratorija „Kristus”.
Sukėlė naują dėmesio bangą
Viena geriausių F.Liszto muzikos interpretuotojų Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė M.Rubackytė sulaukė net aštuonių pasiūlymų per kompozitoriaus gimtadienį surengti jo muzikos rečitalį.
M.Rubackytė pasirinko egzotiškiausiąjį – šiandien ji skambins F.Lisztą Meksikoje.
Šeštadienį 52 metų pianistę bus galima išvysti ir žydrajame ekrane – Prancūzijos televizijos „Arte” kanalu bus transliuojamas naujas vengrų režisierės Judit Kele filmas „Play Liszt – Un virtuose visionnaire”, kuriame lietuvei patikėtas vienas svarbiausių vaidmenų.
„Šiais metais visas mano koncertinis gyvenimas sukasi apie F.Lisztą, – kalbėjo M.Rubackytė. – Vien pastaruosius kelis mėnesius jo kūryba mane lydėjo daugiau nei 30 kelionių.
Skambinau jo kūrinius JAV ir Pietų Amerikoje, Japonijoje ir Islandijoje, daugelyje kitų Europos kraštų.”
Kelių F.Liszto draugijų ir tarptautinio F.Liszto konkurso Nyderlanduose žiuri narė M.Rubackytė džiaugėsi, kad šio išskirtinio kūrėjo jubiliejus sukėlė naują susidomėjimo jo muzika ir gyvenimu bangą.
„Neabejoju, jog didžiulis F.Liszto palikimas, trykštantis gyvybine energija ir originalumu, jo daugiabriaunė asmenybė žavės ir ateities kartas.
Tokių asmenybių istorijoje buvo nedaug”, – sakė M.Rubackytė.
Europa kraustėsi iš proto
Ko gero, nė vienas muzikas, būdamas gyvas, nesulaukė tiek dėmesio kaip F.Lisztas. Jį galima vadinti pirmąja muzikos istorijoje superžvaigžde.
Dar 1844-aisiais vokiečių poetas Heinrichas Heine sukūrė naujadarą „listomanija”, apibūdinantį publikos ekstazę, alpimą ir isteriškas ovacijas per F.Liszto koncertus.
Kai rašytojas paprašė vieno psichiatro paaiškinti charizmatiškojo muzikanto kerus, tas prabilo apie magnetizmą, galvanizmą, uždarų patalpų, kuriose tvyro tirštas kvepalų ir vaškinių žvakių aromatas, poveikį, istorinę epilepsiją ir panašius dalykus.
Tačiau pats H.Heine tai aiškino kur kas paprasčiau nei psichiatras: „Man atrodo, kad niekas šioje žemėje nemoka geriau sukelti furoro nei F.Lisztas.”
Jaunojo F.Liszto gastrolių periodu, kuris truko aštuonerius metus ir pelnė jam fortepijono karaliaus aureolę, pamišimas buvo apėmęs visą Europą.
Kompozitoriaus gerbėjai, o dažniausiai gerbėjos, taikydavosi nugvelbti jo nosinaites ir pirštinaites, svajojo apie jo plaukų sruogą, puošė jo atvaizdais seges ir kamėjas.
Nutrūkusi F.Liszto fortepijono styga akimirksniu pavirsdavo aistringo pianisto garbintojo apyranke. Buvo moterų, kurios nešiojosi stiklinius buteliukus, tykodamos kavos tirščių iš F.Liszto puodelio.
Užfiksuotas faktas, kai viena F.Liszto gerbėja pačiupo gatvėje virtuozo numestą cigaro nuorūką, kad galėtų nešiotis ją medalione su deimantine diagrama „F.L.”, nepaisydama nuo jo sklidusio šleikštoko kvapo.
Šlovę temdė kartėlis
„F.Lisztas atvėrė įspūdingą fortepijono spalvų paletę, pirmasis įteisino solinio koncerto formą, pradėjo groti ištisas koncertų programas atmintinai, o virtuoziškumu prilygo velniškajam Nicolo Paganini”, – kalbėjo M.Rubackytė, šio kompozitoriaus kūrinius skambinanti nuo vaikystės.
F.Lisztas jau nuo devynerių metų koncertavo ir kūrė muziką, o dvylikos tapo tikra sensacija. Klausytojus ypač stulbindavo jo sugebėjimas ekspromtu sukurti kompoziciją pagal publikos pasiūlytą melodiją.
Šlovinguoju karjeros laikotarpiu per F.Liszto koncertus scenoje dažnai stovėdavo du instrumentai, kad vienam išsiderinus pianistas galėtų tęsti pasirodymą antruoju.
Mat anuomečiai fortepijonai buvo dar gana nepatvarūs. Būtent F.Lisztas suteikė stiprų impulsą gamintojams ištobulinti šį instrumentą, netgi specialiai atsižvelgiant į jo asmeninius poreikius.
Audringi F.Liszto šou, kuriuose jis pažerdavo neregėtai spalvingų ir emocingų, neįprastos tuo laikotarpiu formos savo kūrinių, deja, neįtikino kritikų jo, kaip kompozitoriaus, sugebėjimais. Matyt, manyta, kad vienas žmogus negali būti nepranokstamas atlikėjas ir fenomenalus muzikos kūrėjas.
Tuo tarpu F.Lisztui vien jo sukurtas naujas simfoninės poemos žanras užtikrino auksinį sostą kompozitorių panteone. Turbūt nė vienas kitas XIX a. kompozitorius taip stipriai nepakeitė muzikos istorijos.
Tačiau net vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu F.Lisztas patarinėjo savo mokiniams viešai negroti jo kūrinių, kad nesusigadintų savo karjeros. Pagrindiniai Vienos, Leipcigo, Berlyno, Paryžiaus, Londono laikraščiai vadino jo kompozicijas apgailėtinomis ir bevertėmis.
Galiausiai tapo abatu
„Be F.Liszto gal nebūtų buvę Richardo Wagnerio, Arnoldo Schönbergo, ne vienos vėliau atsiradusios komponavimo mokyklos, – svarstė M.Rubackytė. – Jis parodė muzikams naujus kūrybos kelius.
Tiesiog imti ir pagroti jo muzikos neįmanoma – ją reikia išgyventi.
Kas tai įstengia, patiria didžiulę laimę.”
Lietuvei F.Liszto metai dovanojo retą progą pasivaikščioti kompozitoriaus keliais.
Ji skambino F.Liszto kūrinius viloje „d’Este” Tivolyje, kur kompozitorius kūrė muziką.
„Gyvenau tarp 500 fontanų, lankiausi F.Liszto kambaryje ir toje lyg į visatą kylančioje jo terasoje. Tai buvo nepaprasta patirtis”, – įspūdžiais dalijosi pianistė.
M.Rubackytė, savo skambinimu perteikdama Italijos saulės nutviekstų vilos „d’Este” fontanų įspūdį, jau seniai žavi pasaulio klasikos gerbėjus.
Mat „Vilos d’Este fontanai” – tai populiariausias F.Liszto autobiografinio fortepijoninio ciklo „Klajonių metai” kūrinys, o lietuvių pianistė laikoma viena geriausių šio ciklo atlikėjų.
Šiais metais šį ištisą pusdienį trunkantį veikalą M.Rubackytė skambino skirtingose šalyse net penkis kartus!
Tai – tarsi F.Liszto dienoraštis, užfiksavęs džiaugsmo ir kančios kupinus jo gyvenimo etapus nuo palaimingų kelionių su mylima grafiene Marie d’Agoult iki pasaulietiškus džiaugsmus Dievui paaukojusio senyvo žmogaus apmąstymų.
Ieškojęs ir neradęs žemiškosios bei dieviškosios meilės vienovės trijų vaikų tėvas, moterų numylėtinis F.Lisztas galiausiai tapo abatu.
„F.Liszto kūryba – tai platūs dvasiniai, filosofiniai, literatūriniai horizontai.
Ji kviečia pažinti dosnią, neaprėpiamą šio kūrėjo asmenybę ir drauge tobulėti.
Man F.Lisztas – žmogaus ir kūrėjo idealas.
Norėčiau tapti tuo, kuo ši unikali asmenybė tapo gyvenimo pabaigoje”, – neslėpė garsi lietuvių pianistė M.Rubackytė.
Artimiausi F.Liszto jubiliejui skirti koncertai
Nuo rytdienos visą savaitę F.Lisztui dedikuotus Euroradijo koncertus iš jo gyvenimo miestų – Veimaro, Bairoito, Budapešto, Vatikano, gimtojo Raidingo ir kitų – transliuos LRT radijo programa „Klasika”.
Spalio 24 d. rečitalį Vilniuje įsikūrusioje Nacionalinėje filharmonijoje klasikui skirs viena prieštaringiausių muzikos pasaulio asmenybių – kroatų pianistas 53 metų I.Pogoreličius. Tai bus pirmasis ir vienintelis šio menininko pasirodymas Baltijos šalyse. Jis skambins F.Liszto „Mefisto valsą” ir Sonatą h-moll bei du F.Chopino kūrinius.
Lapkritį M.Rubackytė surengs Vilniuje II tarptautinį fortepijono muzikos festivalį, kurio koncertus vienys F.Liszto muzika ir kompozitoriaus gyvenimo atspindžiai. Festivalyje greta pripažintų fortepijono meistrų ir būsimųjų profesionalų pasirodys F.Liszto tarptautinių konkursų Veimare, Budapešte ir Utrechte laureatai.