„Man be galo svarbūs tie labai seni piešiniai, kuriuos sukūriau tik baigęs akademiją.
Jie paimti iš tokių nedidelių bloknotėlių, kuriuos nuolat vežiojuosi ir juose piešiu. Jie rodyti vos keliose parodose, tačiau kupini minčių, kurios ir šiandien man yra aktualios”, – pasakojo S.Eidrigevičius.
Pavardė – per ilga
62 metų dailininkas prisiminė, kad netikėtai daug pastangų reikėjo įdėti knygos viršeliui. Kūrėjas gal kokį šimtą kartų rašė įprastą savo parašą „Stasys”, kol pagaliau jis tapo tikrai išraiškingas ir lengvai perskaitomas.
Vardas menininkui jau seniai yra tapęs kūrybiniu pseudonimu, nes jo pavardė daugeliui žmonių labai sunkiai perskaitoma.
„Per ilga mano pavardė. Per sunki. Žinau. Man kažkada rašytoja Vytautė Žilinskaitė siūlė ją sutrumpinti iki „Eidrigis”. Gal būtų buvę neblogai? Ir karjerą daug lengviau padaryti. Būčiau dar labiau žinomas pasaulyje.
Juk Eidrigevičiaus pavardė važiuoja lyg traukinys. Niekas normaliai neištaria. Todėl ir sako – Stasys. Net kai rezervuoju viešbutį užrašo: „Stasio apartamentai”. Tik japonai ištaria beveik gerai. Jie sukapoja – Eidorogevičiu-su”, – juokavo menininkas.
Vietoj autografo – piešinys
Pamėgtus vienos linijos piešinius S.Eidrigevičius dažniausiai piešia specialiais plunksnakočiais, į kuriuos įdėta labai geros kokybės plunksna, o vietoj rašalo – specialaus tušo kasetė.
Kaip tik tokiu plunksnakočiu dailininkas mėgsta rašyti autografus. O kadangi įprasta darbo priemonė traukia piešti, daugelis tų, kurie įsigijo naująjį albumą per jo pristatymą sostinės Nacionalinėje dailės galerijoje, išsinešė jį ne tik su autoriaus parašu, bet ir su čia pat sukurtu vienos linijos piešiniu.
Kiek gaila, kad knygoje nedaug šmaikščių paties autoriaus tekstų. Išskyrus tuos, kurie surašyti jo kūriniuose. Pavyzdžiui, vienoje akvarelėje galima rasti minčių apie kito žinomo lietuvių menininko Žilvino Kempino kūrybą.
„Žurnalas „Kultūros barai” pasiūlė parašyti apie Ž.Kempino darbą Venecijos bienalėje. Aš pradėjau rašyti, bet paskui persigalvojau. Juk nesu meno istorikas, kam čia turiu vargti?
Spėjau parašyti tik tiek, kad jei kurčiau filmą, Ž.Kempino paprašyčiau atlikti lietuvio vaidmenį. Nes jį sutikęs Venecijoje iš karto supratau, kad jis niekuomet nesuamerikonės, visą laiką liks tikras lietuvis. Tada dar šiek tiek papaišiau ir viską užliejau akvarele”, – dėstė kūrinio priešistorę dailininkas.
Pasaulyje – populiarus
Nors visame pasaulyje populiaraus dailininko kūrybos albumai išleisti įvairiose šalyse, pirmoji lietuviška monografija jam – ypač svarbi. Juk ir Stasio kūryboje ypač dažnas motyvas – sugrįžimas namo.
Vienas didžiausių skaudulių – važiuojant į Panevėžį matyti vietoj gimtosios sodybos iškilusius naujus statinius.
„Bjaurūs tie namai, tik obelys liko”, – iki ašarų susijaudino senąją sodybą iki šiol dažnai piešiantis dailininkas.
S.Eidrigevičiaus kūrybos viršūne laikomi jo plakatai. Tačiau pats dailininkas juokauja, kad tie plakatai – tai paprasčiausi pastelės darbai, ant kurių dar reikėdavo užrašyti „Aida” ar „J.Miltinio teatras”.
Nenuostabu, kad jam tenka nuolat susidurti ne tik su plagiatu, bet ir su jo plakatų perpardavėjais.
„Atvažiuoja į Lenkiją, nusiperka kelis šimtus plakatų po kelis zlotus, o paskui Berlyne ar Paryžiuje parduoda po tiek pat eurų.
Internete neseniai pamačiau vieną seną savo plakatą, kurio raides kažkas nukirpo ir dabar Berlyne pardavinėja kaip paveikslą”, – piktinosi S.Eidrigevičius.
Tačiau net ir liūdesys, kelias paras spaustuvėje prižiūrint albumo gamybą, gali tapti impulsu kūrybai.
„Visas mano gyvenimas prabėgo prieš akis, kai žiūrėjau į spausdinamus savo darbus. Net susimąsčiau, ar iš tiesų tuo gyvenimo keliu pasukau? Gal reikėjo kitu?” – savo išgyvenimais dalijosi S.Eidrigevičius.
Pelnė daugybę prestižinių premijų
* 1949 m. gimęs S.Eidrigevičius (nuotr.) – žinomas plakatų ir knygų iliustracijų kūrėjas, grafikas, tapytojas. Nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje (Lenkija).
* Dailininkas pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. Tarp jų – pagrindines premijas prestižinėse parodose Barselonoje (Ispanija), Bratislavoje (Slovakija) ir Belgrade (Serbija), aukso medalius konkursuose Čikagoje ir Niujorke (JAV), Tojamoje (Japonija) ir Katovicuose (Lenkija).
* Ne mažiau įdomios kitos šio universalaus kūrėjo veiklos sritys – scenografija ir spektaklių režisūra, performansai, kaukių kūrimas ir fotografija.
* S.Eidrigevičius yra Lietuvos nacionalinės premijos laureatas ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras.