Šia programa siekiama pagerinti kultūrinės aplinkos ir
paslaugų kokybę, skatinti regionines kultūros iniciatyvas ir
kūrybinę raišką, plėtoti tarptautinį, tarpregioninį,
tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Kultūros ministerijos atliktos situacijos analizės duomenimis,
dabartinis kultūros įstaigų ir kultūrinę veiklą vykdančių
darinių tinklas šalyje yra nemodernus, jam išlaikyti skiriama 70
proc. visų kultūrai skiriamų lėšų.
Savivaldybėse yra 190 juridinio asmens statusą turinčių
kultūros centrų ir 415 jų filialų, 60 viešųjų bibliotekų su
1211 filialų bei 61 muziejus. Kultūrinę veiklą taip pat vykdo 1243
bendruomenių centrai.
Programoje pabrėžta, kad įvertinus kasmet valstybės skiriamas
lėšas, 2020 metais kultūros centrų modernizavimo programa nebus
įgyvendinta, todėl valstybės biudžeto lėšos esą naudojamos
neefektyviai. Į šią programą įtraukta 63 aukščiausios ir pirmos
kategorijos kultūros centrai, bendras lėšų poreikis - per 380 mln.
litų. Tačiau nuo 2007 metų baigti vos trys objektai: Varėnos,
Tauragės, Akmenės kultūros centrai. Šiemet darbai vykdomi 28
objektuose už 19,8 mln. litų.
Dokumente siūloma didinti investicijas į kultūros
infrastruktūrą regionuose, panaudojant Europos Sąjungos (ES)
lėšas.
Pernai atlikti tyrimas parodė, kad savivaldybėse teikiamomis
laisvalaikio ir kultūros paslaugomis naudojosi kas antras gyventojas.
Tačiau kiek dažniau jomis naudojosi didesnes pajamas turintys
asmenys. Kultūros centruose ir laisvalaikio salėse dažniau nei
kartą per metus lankėsi 39 proc. gyventojų.
Profesionalaus meno sklaidai regionuose skirta 400 tūkst. litų,
nors poreikis buvo per 4,5 mln. litų. Anot programos, trūksta
dailės parodų, mažai skleidžiamas kino menas, teatro spektakliai,
klasikinės muzikos koncertai miestelių ir kaimų gyventojams
neprieinami dėl didelių bilietų kainų ir atstumų. Profesionalaus
meno įstaigų veikla išplėtota didžiuosiuose miestuose, o
atokesnes savivaldybes pasiekia atsitiktiniai renginiai.
Kaip pavyzdys programoje minimi tęstiniai tarptautiniai
renginiai. Iš 21 tokio renginio aštuoni vyksta Vilniuje, trys Kaune
ir po vieną Klaipėdoje, Nidoje bei Trakuose.
Padėtį truputį pataisė pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos
kultūros sostinė“, todėl Kultūros ministerija pabrėžia
būtinybę tęsti šį projektą ir didinti jo finansavimą.
Programoje siūloma plėtoti kultūros renginių ir programų
mobilumą į regionus ir tarp regionų, atsižvelgiant į regionų
ypatumus ir skatinant naudoti tradicines bei netradicines erdves.
Joje taip pat atkreiptas dėmesys, kad valstybiniuose muziejuose
sukaupta daug vertybių iš regionų, kurios saugomos fonduose, todėl
raginama jas deponuotu ir praturtinti savivaldybių muziejų
ekspozicijas.
Regionų kultūros procesams tyrinėti ir prognozuoti siūloma
labiau pasitelkti aukštųjų mokyklų intelektinį potencialą.
Regionų kultūros plėtros programą ketinama įgyvendinti trimis
etapais - 2012-2014, 2015-2017 ir 2018-2020 metais.