„Geriau du kartus iš eilės padainuoti Olando monologą iš „Skrajojančio olando” nei Farlafo rondo”, – kalbėjo 40 metų dainininkas A.Švilpa po trečiadienį didžiulio susidomėjimo sulaukusios „Ruslano ir Liudmilos” premjeros Maskvos didžiajame teatre.
Mat rondo greitakalbę sunku nedūstant sudainuoti ir stovint vienoje vietoje, o „Ruslano ir Liudmilos” režisierius Dmitrijus Černiakovas panoro, kad A.Švilpos herojus Farlafas dar ir šokinėtų, užliptų ant stalo, kilnotų ir mėtytų kailinius.
„Tai buvo balso ir judesio akrobatika, – juokavo Almas. – Toks šio režisieriaus stilius. Mano ariją mes repetavome visą savaitę po 10–12 valandų kasdien.”
Pasak vieno rusų operos apžvalgininko, smarkiai pagiringas Farlafas, užsiropštęs ant stalo, sušoko nedidelį parodomąjį striptizą.
Vadina lūžio tašku
D.Černiakovas išgarsėjo originaliu požiūriu į klasiką. Šiandien jis – bene populiariausias rusų muzikinio teatro režisierius, kuris prigalvoja artistams keisčiausių užduočių.
Liudmilos vaidmenį premjeroje sukūrusi kylanti operos žvaigždė Albina Šagimuratova pripažino, kad tokios „Ruslano ir Liudmilos” versijos nebuvo mačiusi.
236-ąjį Maskvos didžiojo teatro istorijoje ir pirmąjį po teatro renovacijos sezoną pradėjusią M.Glinkos operos premjerą kritikai jau pavadino lūžio tašku rusų muzikinio teatro istorijoje. Mat svarbų šiam teatrui veikalą, statytą čia mažiausiai dešimt kartų, D.Černiakovas interpretavo nusigręždamas nuo tradicinių kanonų. Jo pastatyta pasaka – šiuolaikinė. Tai meilės istorija su šmaikščiais šiandienos gyvenimo vaizdeliais ir atributais.
Tiesa, šiuo spektakliu Didžiajame teatre debiutavęs garsus rusų dirigentas Vladimiras Jurovskis užtikrino, kad muzikinei partitūrai ničnieko nenutiko.
Dainavo ir su riedučiais
Mat tik pirmame ir paskutiniame operos veiksmuose „Ruslano ir Liudmilos” statytojai panaudojo tradicines ištaigingas dekoracijas ir istorinius kostiumus. O tarp šių veiksmų herojai įšoka į džinsus.
„Galėjau tiesiai iš scenos traukti į miestą gerti kavos, – juokavo Almas, sukūręs bailaus karžygio Farlafo vaidmenį. – Perpasakoti visų režisieriaus idėjų neįmanoma – reikia pažiūrėti spektaklį.”
Tarkime, kukliajai Liudmilai scenoje daromas manikiūras ir tailandietiškas masažas, ją bando sugundyti tatuiruotas gražuolis. Burtininkė Naina vadovauja viešnamiui, kurio gyventojos linksmina Ruslaną akrobatiniais triukais, šokiais su riedučiais ir nuogybėmis.
„Aš nepamačiau šiame spektaklyje nieko šokiruojamo, – tikino A.Švilpa. – Vakaruose būna kur kas drastiškesnių dalykų.
Man patinka modernūs pastatymai. Manau, spektaklis turi kelti emocijas. D.Černiakovo „Ruslanui ir Liudmilai” tai tikrai pavyko.”
Skambėjo grąžtų muzika
Pasak rusų žiniasklaidos, premjeroje iš žiūrovų salės skambėjo ir „gėda!”, ir „bravo!”.
Tačiau draugiški šūksniai ir plojimai nustelbė pasipiktinusiųjų chorą. Esą daugiausia tai ir nepriekaištingo solistų ansamblio nuopelnas.
A.Švilpa įveikė trylika stiprių varžovų, kad gautų Farlafo vaidmenį Maskvoje.
Istorine Didžiojo teatro scena jis dalijosi su Sankt Peterburgo Marijos teatro solistu Michailu Petrenka (Ruslanas), A.Šagimuratova, Jelena Zaremba (Naina).
„Tiesą sakant, dabar jaučiuosi pavargęs”, – neslėpė solistas.
Pasak Almo, repetuojant operą aplinkui neretai skambėdavo statybininkų grąžtų muzika. Be to, dainininkui teko priprasti ir prie darbo Maskvoje stiliaus.
„Vakaruose visada žinai, kada repeticijos pradžia, pertrauka ir pabaiga. Tuo tarpu Rusijoje viskas – nenuspėjama”, – dalijosi įspūdžiais solistas.
Komfortas kėlė abejonių
A.Švilpa net du mėnesius mėgavosi Maskvoje penkių žvaigždučių viešbučio, kuriame apartamentai parai kainuoja 1250 dolerių, prabanga.
„Turbūt niekur pasaulyje taip nėra”, – spėliojo daugelyje garsių Europos scenų dainavęs artistas.
Apie renovuoto Didžiojo teatro komfortą, kurį išbandė ir kaip solistas, ir kaip žiūrovas, A.Švilpa kalbėjo santūriau.
„Teatro salė žiba auksu, tačiau kėdės nepatogios. Nepagrįstai giriamasi ir akustika – ji, švelniai tariant, nekokia”, – dėstė solistas.
Šį vakarą A.Švilpos laukia antrasis „Ruslano ir Liudmilos” spektaklis, kurį įrašinės prancūzų ir vokiečių televizijos kanalas „Arte”. Po dar dviejų pasirodymų dainininkas grįš į Vokietiją ir rengsis Albano Bergo operos „Lulu” premjerai Dresdene. Lietuvoje Almą išgirsime balandį „Valkirijoje”.
Renovaciją ir atidarymą lydėjo skandalai
* Maskvos didįjį teatrą atidaryti planuota dar 2008 m., bet nustačius, kad jo būklė yra kur kas blogesnė, nei manyta, rekonstrukcija užsitęsė. Prireikė ketverių metų vien sutvirtinti pastato pamatus, o istorinės salės restauravimas prasidėjo tik 2009 m.
* Šešerius metus trukusiuose rekonstrukcijos darbuose dalyvavo 956 žmonės. Pastatui buvo ne tik grąžinta imperinė 1856-ųjų išvaizda, kai Rusijos ir Italijos architektas Albertas Cavosas jį perstatė po gaisro. Didžiojo teatro patalpų plotas padidėjo beveik dvigubai – iki 80 tūkst. kv. metrų.
* Požeminiuose pastato aukštuose – 20 metrų po žeme – buvo įrengta Beethoveno salė, kurioje vyks koncertai ir orkestro repeticijos.
* Teatro rekonstrukcijos darbai kainavo per 20 mlrd. rublių (1,7 mlrd. litų). Jo interjerus auksino 156 specialistai – padengti 981 kv. metrą įvairių paviršių sunaudota 4,5 kilogramo aukso.
* Darbininkai trejus metus keitė raudono šilko apmušalus vadinamojoje Imperatoriškojoje fojė, kuri buvo atidaryta XIX amžiaus pabaigoje paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II karūnavimo proga. Buvo atkurti uždažyti Baltosios fojė ornamentai, carų monogramos, senoviniai sietynai. Sovietų Sąjungos herbą ant pastato fasado pakeitė carinės Rusijos dvigalvis erelis.
* Gerinant salės akustiką – tai buvo vienas svarbiausių renovacijos tikslų – joje sumažinta vietų nuo 2155 iki 1740. Scenoje sumontuota moderniausia dekoracijų keitimo ir apšvietimo technika.
* Teatro rekonstrukciją nuo pat pradžių lydėjo ir skandalai. Pirminė projekto kaina buvo keturiskart išpūsta. 2009 m. rugsėjį Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl iššvaistytų remonto darbams skirtų lėšų. Iš projekto pasitraukė vyriausiasis architektas, dingo projekto ir sąmatos dokumentai.
* Dėl kritiškų pareiškimų apie rekonstrukciją su Didžiojo teatro administracija susipyko baleto primarijus N.Ciskaridzė. Jis prieš savaitę net nedalyvavo iškilmingame teatro atidarymo koncerte, kuriame pasirodė visos trupės žvaigždės bei pasaulinės garsenybės, tarp jų – operos solistai V.Urmana, A.Gheorghiu, N.Dessay, D.Chvorostovskis.
* N.Ciskaridzė žurnalistams pareiškė, kad Maskvos didžiojo teatro nebėra – atidarytas tik panašus į jį pastatas. Artistas pavadino teatro rekonstrukciją vandalizmu, mat daugelį autentiškų jo puošmenų pakeitė menkaverčiai padirbiniai. Primarijus skundėsi, kad grimo kambariuose nėra langų, o repeticijų salės lubos per žemos. Atnaujintą teatrą vargana buvusios prabangos parodija viešai pavadino ir skandalingoji baleto šokėja A.Voločkova.
* Įspūdingą teatro pagrindinės scenos atidarymo koncertą, kurį režisavo D.Černiakovas, taip pat lydėjo ne vien džiugi euforija. Šventinė inauguracija užrūstino daugelį už durų likusių žurnalistų, jau nekalbant apie kitus įtakingus asmenis ir paprastus melomanus. Mat kvietimus į šventę dalijo Kremliaus administracija, o ne teatras.