Šis malūnas yra vienas gražiausių mūrinių vėjo malūnų
Lietuvoje. Kultūros paminklu paskelbtam techninio paveldo objektui
sustiprinti Kultūros paveldo departamentas 2009-2011 metais skyrė
beveik 577 tūkst. litų. 10 tūkst. Lt tvarkybos darbams pridėjo
Baisogalos dvaro sodybos kompleksą valdanti Lietuvos veterinarijos
akademija.
Atlikti darbai sustiprino šį vertingą kultūros paveldo objektą
ir padės apsaugoti jį nuo grėsusio nykimo, nes iki tvarkybos malūno
būklė buvo avarinė.
Valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė eksterjero
restauravimo ir pastato užkonservavimo darbų projektą. Tvarkybos
darbus atlikusi bendrovė „Ateities statyba“ pašalino augalines
sąnašas, restauravo akmens mūrą, įrengė atgrindą paviršiniam
vandeniui nuo pastato nutekėti. Restauruotas mūras buvo apdorotas
antiseptikais, kad neliktų biopažeidėjų sporų bei sėklų,
nutinkuotas ir hidrofobizuotas fasadas. Pašalinus seno skardinio
stogo dangą ir grebėstus bei uždengus jį nauja cinkuota skarda,
malūno stogas užkonservuotas.
Baisogalos dvaro suklestėjimas susijęs su dvarininkais
Komarais, kuriems dvaras atiteko 1830 m. Tuomet Juozapas Komaras
pradėjo ilgą Komarų dinastijos istoriją Baisogalos dvare,
besitęsusią iki pat 1940 m. Lietuvos aneksijos.
Archyviniai dokumentai rodo, kad Baisogalos dvaro vėjo malūnas
pastatytas 1885 m. ir tais pačiais metais pradėjo veikti. Jis veikė
iki 1954 m, tačiau tik rudenį ir žiemą. Sovietiniais metais buvo
pradėta įrenginėti kavinė, kuri nebuvo baigta. Statybų metu
išardyti girnų mechanizmai ir pavara, vietoj medinių perdangų
įrengtos gelžbetoninės, padarytos naujos pertvaros, buvo visiškai
suardyta planinė struktūra.
Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą,
kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis, 2005 m.
pripažintas valstybės saugomu, o 2008 m. paskelbtas kultūros
paminklu. Malūnas neišlikęs kaip veikiantis liaudies technikos
paminklas, jis šiuo metu neeksploatuojamas, tačiau technikos
istorijai svarbus bei vertingas kaip praeities specifinės gamybinės
paskirties objektas. Iš kitų to paties tipo statinių malūnas
išsiskiria dekoru: pirmasis aukštas yra klasicistinio stiliaus,
antrasis - renesansinio, o trečiasis - gotikinio.