Parodoje eksponuojamos fotografijos yra padarytos Baltarusijai priklausančiame Gervėčių krašte, kuriame iki šiol gyvuoja tarsi unikali lietuvių sala, kurią sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Mockų, Petrikų, Gėliūnų, Peliagrindos, Miciūnų ir kai kurie kiti kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių.
Anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus, ši paroda, kuri yra ne vienerių metų darbas, pranešimas ne perskaitytas garsu, o išreikštas vaizdu. „Mėginame atkreipti dėmesį į tai, kas yra Lietuvos kultūros dalis.
Arūnas Baltėnas parodė kaip mato Gervėčius pro savo objektyvą ir sukūrė vaizdinį dokumentą mums ir ateinančioms kartoms, parodydamas kaip viskas keičiasi. Tai bus dokumentas, kurio neįmanoma pakeisti ar sufalsifikuoti. “, – teigė J. Basanavičiaus premija įvertintas archeologas.
V. Vaitkevičiui juokais pasiteiravus A. Baltėno kaip jis suprato, jog reikia mesti brangius užsakymus ir imtis šio projekto, fotomenininkui teliko pripažinti, kad jis pasirinkimo neturėjo. Retai žmonės išgirsta tokius prašymus.
A.Baltėno nuomone, šiame projekte fotografija nežymi dalis – daug dirbama su žmonėmis, tekstais. Už kiekvieno kadro slypi istorija, kurios po kurio laiko išeis į viešumą. „Ši vieta tarsi gyva laboratorija. Mums nereikia važiuoti į Okeaniją, Pietų Ameriką, užmirštą kultūros dalį turim čia pat – galime paliesti, susipažinti“, – pastebėjo kūrėjas.
Jo nuomone, Gervėčių sala skaudžiai skiriasi nuo kitų, Lietuvoje esančių, regionų. Didžiuliai kaimai, dar prieš kelis dešimtmečius pilni vaikų klegesio, dabar beveik tušti. Čia likusius senus tėvus tik trumpam parvyksta aplankyti svetur įsikūrę dukros ir sūnūs. Kiek ryšis sugrįžti čia gyventi?
„Tuštuma ir liūdna ateities nuojauta – tai vis iš naujo pajunti, kirsdamas sieną ties Lavoriškėmis. Bet jeigu tenka ilgiau tos sienos nekirsti, nežinia kodėl pradedi jausti tuštumą savyje“, – šiuos menininko išgyvenimus galima „išskaityti“ fotografijose.
Bus stengiamasi, kad ši paroda keliautų į Baltarusijos ir kitų šalių sostines.
Paroda veiks iki lapkričio 19 dienos Dailininkų sąjungos galerijoje. Ji yra mokslinės konferencijos „Gervėčiai: istorinė atmintis ir kultūrinis tapatumas“, vykstančios lapkričio 8 – 9 d., dalis.