Atėjo laikas, kai vis dažniau gręžiamės į kaimynus ir mėginame vienytis bendriems darbams. Rugsėjį plačiai nuskambėjo Estijos nacionalinės operos ir LNOBT spektaklių mainai, rengiamasi panašiam projektui su Latvijos nacionaline opera. Lietuvos baleto meno vadovu tapo garsus lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras. Ar ne laikas ir menų vertintojams susitikti ir aptarti, kuo esame panašūs ir kuo skiriamės?
Atidarydama tarptautinį seminarą „Baltiškoji tapatybė operoje“, LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė glaustai nušvies šios pagrindinės Lietuvos muzikinės scenos pastarojo dešimtmečio veikos gaires. Iš karto po to seminarą pratęs Latvijos muzikos informacijos centro vadovės, muzikologės Ināros Jakubones pasisakymas „Dievų sutemos – ar iš tiesų? Latvijos nacionalinės operos dabartinis status quo“. Nors LNO biudžetas dėl krizės drąstiškai sumažėjęs, visai netrukus Rygoje įvyks R. Wagnerio operos „Dievų sutemos“ premjera. Kodėl nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis latviai imasi statyti tokius sudėtingus veikalus?
Naujausius Estijos nacionalinės operos pastatymus bei jų menines tendencijas aptars aktyvus muzikos kritikas, Estijos teatro apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininkas bei Talino universiteto dėstytojas Kerri Kotta („Išryškinti atlikėją scenoje: trys naujausi operų pastatymai Estijoje.“ Purcello „Fėjų karalienė“, Wagnerio „Parsifalis“, Donizetti „Marija Stiuart“). Poznanės (Lenkija) Adomo Mickevičiaus universiteto Muzikologijos katedros profesorės Magdalenos Dziadek stendinis pranešimas supažindins su „Poznanės operos teatro istorija“.
Vis dėlto Lietuvoje šią akimirką ypač daug dėmesio skiriame baletui, o kreipdami žvilgsnį į Lenkijos muzikines scenas bene pirmiausiai pastebime Varšuvos didžiojo teatro baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro asmenybę, mat jau mėnuo jis yra ir Lietuvos baleto meno vadovas. Video konferencijos pagalba susisiekę su Varšuva iš pirmų lūpų išgirsime apie kaimynų baleto scenos tendencijas bei apie tai, kokią viziją garsusis choreografas puoselėja Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos baleto scenos situaciją įvertins Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, „Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisijos narė) pranešime „Baletas greta operos nacionalinėje scenoje“.
Baigiamojoje diskusijoje „Baltiškoji tapatybė operoje“ mėginsime išsiaiškinti, ar su kaimynais esame vienas regionas ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai. Ir ko tikimės iš savo teatro? Taikant vadinamosios „atviros erdvės“ diskusijos formą, išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus turės galimybę kiekvienas, atėjęs į seminarą.
Seminarą remia Kultūros rėmimo fondas.
Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas. Visus, norinčius dalyvauti, prašome registruotis iki lapkričio 10 d. imtinai elektroniniu paštu zurnalas@opera.lt arba telefonu (8 5) 261 0493.
Vakare seminaro dalyviai kviečiami į naujausią LNOBT operos pastatymą, Eimunto Nekrošiaus sukurtą Giuseppes Verdi „Otelo“ spektaklį.