Gilinosi į aklųjų pasaulį
Jaunų menininkų, baigusių Dailės akademiją, grupė – grafikės Audronė Berulytė ir Rūta Rizgelytė bei skulptorius Algirdas Narmontas – išsikėlė ambicingą užduotį: sukurti pirmąją knygą tokiems vaikams. „Mums, studijavusiems iliustraciją, grafiką, tai buvo didelis iššūkis. Labai sunku kažką pavaizduoti vaikui, kuris nemato, suvokti jo pasaulį“, - sako R.Rizgelytė.
Menininkams, iki šiol neturėjusiems jokių reikalų su nereginčiais žmonėmis, teko nemažai padirbėti ir išstudijuoti nemažai literatūros, kol suprato, kaip pasaulį suvokia aklieji ir kokių iliustracijų jiems reikia.
Paprastas vaikas gali matyti perspektyvą, o aklam nepavaizduosi automobilio su dviem ratais. Kiek ratų yra, tiek turi „matytis“ ir iliustracijoje. Tas pats ir su gyvūnų kojomis. Privalo būti ir uodega, ir snukis, pavaizduotas iš priekio – nes juk gyvūnas turi dvi akis, dvi ausis. Pasak vieno iš knygelės akliesiems autorių A.Narmonto, tai šiek tiek primena senovės egiptiečių paveikslus.
Ypač sudėtinga pavaizduoti triratuką. Jis turi tris ratus, ir aklieji jį nori „matyti“ taip, tarsi patys ant jo sėdėtų. Aklajam langas egzistuoja tik vėdinti kambariui, o toks daiktas, kaip šviesos jungiklis, iš viso nereikalingas.
Pažintis su formomis – per žaidimą
Kurdami knygelę, turinčią tapti pirmąja nematančio vaiko knyga, menininkai sakosi ilgai galvoję, sėmęsi idėjų ir iš užsienio literatūros, mokslinių tyrimų, studijavę užsienyje išleistas knygutes akliesiems, kol sugalvoję savo variantą.
Menininkų sukurta knygelė skirta patiems mažiausiems ikimokyklinukams. Visai kaip ir regintys bendraamžiai, jie knygelėje supažindinami su svarbiausiomis geometrinėmis figūromis – apskritimu, trikampiu, keturkampiu, bei šios formos daiktais, esančiais aplinkoje.
Vaikams siūloma atlikti tam tikras užduotėles – atpažintas figūras su magnetėliais įstatyti į jų dydį atitinkančias vietas. Vėliau supažindinama su jungtinėmis formomis – širdelės forma sudaryta iš trikampio ir dviejų apskritimų, o trikampėje vynuogių kekėje yra daug mažų skrituliukų – uogų.
Tokios užduotys panašios, kaip ir regintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Bet, skirtingai nuo jų, akliesiems ir silpnaregiams svarbi ir paties figūros paviršiaus faktūra. Visų figūrų paviršiai – skirtingi paliesti. Skritulio paviršius švelnus, aksominis – tai aliuzija į apvalų persiką, o ir pats apvalumas asocijuojasi su minkštumu. Trikampis – lygus ir šaltas, kaip medinė trikampė pakaba, o keturkampio paviršius šiurkštus, kaip šaligatvio plytelė, prie kurios prisiliečiama pargriuvus.
Mažai meno, daug kūrybos
Pasak A.Narmonto, geometrinės formos padeda vaikams suvokti aplinką ir daiktus supaprastinti iki tam tikrų figūrų, įsivaizduoti, kaip tai atrodo, ir vėliau atpažinti iš daiktų krūvos. Kūrėjai orientavosi į buityje, aklųjų aplinkoje randamus daiktus, turinčius aiškią geometrinę formą.
Lietuvių menininkų grupės sukurta knygelė iš pažiūros atrodo labai paprasta, netgi primityvi, tačiau kiekviena detalė joje – pasverta ir daug kartų apgalvota. Knygelė tinka ne tik akliesiems, bet ir silpnaregiams. Figūros nudažytos ryškiomis spalvomis – tokiomis, į kokias labiausiai reaguoja silpnaregiai. Figūrų, daiktų pavadinimai užrašyti stambiu šriftu, yra ir Brailio rašto juosta.
Knygelę mažiesiems sukūrę lietuviai sako orientavęsi ne į savo asmeninius kūrybinius interesus, o į aklųjų poreikius. Bet jaučiasi save realizavę. „Tai nėra menas, bet yra kūryba“, - sako A.Narmontas.
„Net“ 15 egzempliorių
Knygelės, pavadintos tiesiog „Knyga“, numatytas tiražas - „net“ 15 egzempliorių. Pasirodo, jau ir 5 tokio pobūdžio knygos egzemplioriai Lietuvoje laikoma „daug“. Pagaminti tokią knygutę kainuoja keletą šimtų litų. Tiražuojant ji šiek tiek atpinga – viena ar keliomis dešimtimis litų.
Kiekvienas elementas užsakomas skirtingose įmonėse. Vaikiškoje knygelėje bus ir iškiliosios spaudos, ir Brailio rašto elementų. Išpjautos lazeriu, padengtos skirtingomis faktūromis geometrinės figūros – su priklijuotais magnetėliais.
Tai bus pirmoji tiražinė Lietuvoje po sovietmečio išleista knyga akliesiems vaikams. Iki šiol buvo leidžiamos tik vienetinės knygos, entuziastų daromos rankomis. Bet dauguma jų skirtos vyresnio amžiaus vaikams. Pavyzdžiui, architektūrą studijavęs žmogus akliesiems pavaizduoja garsiausius pasaulio pastatus, ir panašiai.
Kūrėjai sako nunešę bandomąją knygos versiją į aklųjų internatą - netgi vyresnio amžiaus mokiniai, dešimtokai, buvo labai susidomėję ir žaidė su formomis. Pasirodo, kai kurie netgi baigdami internatą nežino geometrinių figūrų, neatskiria, kaip atrodo trikampis, o kaip kvadratas.
Knyga veda į realų pasaulį
Aklo žmogaus gyvenime knygų, turinčių įprastą knygos su puslapiais pavidalą – nedaug. Paskutinės ne vienetinės, o tiražuotos knygos su iliustracijomis, skirtos akliesiems, buvo leistos tik sovietų laikais. Jos ir iki šiol dar daug kur naudojamos, nors yra jau atgyvenusios, susidėvėjusios. Be to, aklieji nemėgsta taktilinio iliustravimo būdo – kai viskas pavaizduota „spuogeliais“, jiems sunku susigaudyti. Daugiausia aklieji naudoja garso knygas. Brailio raštu knygų leidžiama mažai. Kartais jas spausdina net pačios mokytojos – turi specialias rašymo mašinėles, spausdinančias „spuogeliais“.
Gali kilti klausimas, ar iš viso šiais informacinių technologijų laikais dar reikalinga tradicinę formą turinti knyga. „Dabar net „iPhone“ pritaikomi akliesiems, - sako A.Narmontas. - Bet kompiuterinės technologijos vis tiek daugiau orientuotos įlįsti į virtualią erdvę. O pažinti realiam pasauliui, kuriame yra pats kūnas, ne vien protas keliauja, reikia ir taktilikos, formų suvokimo. Tokios priemonės labai padeda suprasti, kaip daiktas atrodo.“
„Manau, kad ši knygelė bus labai svarbi kiekvieno silpnai matančio arba aklo vaiko gyvenime“, - sakė socialinių projektų, išreiškiamų per kūrybą, grupės „Antigalerija“ vadovė, projekto koordinatorė Jurgė Pociūtė – Skiauterienė ir dėkojo visiems geriems žmonėms bei organizacijoms, parėmusiems knygos akliesiems vaikučiams leidybą.
Knygelės ikimokyklinukams išleidimu darbas, ko gero, nesibaigs. Kūrėjai sako jau sulaukiantys prašymų išleisti ką nors ir vyresniems, suaugusiesiems.