Šlienavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje stovi trys neįprasti altoriai.
Kunigas klebonas Vytautas Vaičiūnas teigia, kad du savito stiliaus šoninių navų altorius 1945 metais sukūrė tautodailininkas Kazimieras Škėma.
O didysis pravoslaviškas ikonas primenantis altorius esą atkeltas iš Kauno, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios.
Žinia nustebino ir sudomino dabartinį Soboro kunigą Tomą Karklį.
Jis pasakojo, kad kai sovietmečiu 1962 metais respublikos ministrų taryba nusprendė bažnyčią uždaryti, o pastatą paversti Dailės muziejaus filialu, jos inventorių perėmė Kauno, Šakių, Kulvos bažnyčios.
Leidinyje „Lietuvos sakralinė dailė“ rašoma, jog kareivių į aikštę išmestus altorius kunigas J.Jelinskas parsivežė į Alytaus rajono Santaikos bažnyčią.
Tačiau ne visi altoriai iškeliavo į Dzūkiją.
Sužinojusi apie tokią Soboro altoriaus likimo versiją, ja susidomėjo bažnytinės dailės paveldą tyrinėjanti profesorė Laima Šinkūnaitė.
Mokslininkė sakė, kad greičiausiai kunigas V.Vaičiūnas teisus, altorius tikrai galėjo atkeliauti į Šlienavą iš Įgulos bažnyčios, kai sovietai masiškai uždarinėjo maldos namus.
„Tokių paslaptingų, neištyrinėtų faktų yra iki šiol. Pavyzdžiui, aš iki šiol negaliu rasti, kur XIX amžiuje dingo ar kas priglaudė vieną Kauno arkikatedroje buvusį altorių“, – sakė profesorė.
Šventovė Šlienavoje turi seną istoriją. Koplyčia dabartinės bažnyčios vietoje buvo pastatyta 1713 metais. 1944-aisiais prie koplyčios pradėta statyti būsimos bažnyčios navų dalis.
Bažnyčia paverstai Šlienavos koplyčiai pailginti 1959-aisiais buvo panaudoti nugriautos Kampiškių bažnyčios rąstai, iš kurių 1961 metais pastatyta ir varpinė.
Šlienavos bažnyčia ilgus metus buvo apleista. Jos atgimimas prasidėjo 1997 metais, kai čia klebonauti pradėjo nepaprasto likimo kunigas V.Vaičiūnas.