Ateinantį sezoną choreografas žada žiūrovams dvi naujas premjeras, kurias turėtų pats statyti. „Viena bus labai lietuviška, su lietuvių kompozitoriaus muzika, specialiai užsakyta baleto spektakliui. Bet sieksiu, kad nebūtų to „naftalino“ kvapo - tai turėtų būti progresyvi baleto premjera“, - kalbėjo K. Pastoras.
Kitą naują pastatymą K. Pastoras žada iš savo įvairiose pasaulio scenose jau statytų arba teigė prašysiąs statyti kurį nors kitą užsienio, greičiausiai Rytų šalių, choreografą, mat atsiverti tarptautiniu mastu Lietuvai, pasak K. Pastoro, būtų labai naudinga - ne tik Vakarų kryptimi, bet ir Rytų, konkrečiai - statant Rusijos klasikinio baleto, kuris esąs aukščiausio lygio, spektaklius.
K. Pastoras nežadėjo Vilniaus teatre jokių revoliucijų, o permainas darysiąs laipsniškai, siekdamas šokėjų kūrybiškumo ir novatoriškumo, taip pat subalansuodamas repertuarą taip, kad jame būtų ir klasikinio, ir neoklasikinio, ir šiuolaikinio baleto spektaklių.
Išklausę K. Pastoro kalbos kai kurie muzikologai abejodami klausė, ar atsirasiąs Lietuvoje kompozitorius, kuris parašytų muziką nacionaliniam baletui, nes šiuo metu jis labai nusileidžia nacionalinei operai.
„K. Pastoro planai yra labai viltingi. Bet ar yra kam užsakyti lietuvišką baletą? Anatolijus Šenderovas, parašęs muziką „Dezdemonai“, buvo paskutinis baletui muziką kuriantis Lietuvos kompozitorius. Labai vykęs buvo ir dar ankstesnis Mindaugo Urbaičio baletas „Acid City“, kurį pastatė K. Pastoras“, - priminė Vilniaus festivalio užsakymu sukurtus lietuviškus baletus muzikologė prof. Audronė Žiūraitytė savo pranešime „Baletas greta operos nacionalinėje scenoje“.
Muzikos kritikai teigė, kad vargu ar atsirastų kompozitorius, kuris trejus metus kurtų muziką nacionaliniam baletui, dėl kurio pastatymo LNOBT scenoje nebūtų užtikrinti.
Šeštą kartą LNOBT ir operos žurnalo „Bravissimo“ surengtas seminaras „Baltiškoji tapatybė operoje“ taip pat apžvelgė naujausius Latvijos ir Estijos operos teatrų spektaklius bei teatrų situaciją ekonominės krizės akivaizdoje.