Vilniaus gatvėje esančiuose Radvilų rūmuose nuo penktadienio veikia Juozo Gecevičiaus paroda „Žemiško grožio daina”.
Šioje parodoje dailininkas J.Gecevičius iš viso pristato daugiau nei 60 akvarelės technika atliktų darbų, grafikos darbų, per 10 keramikos kompozicijų.
Ekspozicijoje rodomi portretai, peizažai, ekslibrisai, atvirukai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, iš dailininko dirbtuvės, keletą darbų parodai paskolino menotyrininkė Aldona Dapkutė.
„Pasirinkęs keramikos specialybę, kaip ir daugelis kitų keramikų, savarankišką darbą J.Gecevičius pradėjo nuo vazų kūrimo.
Kiek įsibėgėjęs ėmė linkti į dekoratyvines kompozicijas. Bėgant laikui pagrindine J.Gecevičiaus kūrybos sritimi tapo akvarelė.
Tai joje išsiliejo vaiski grožio vizija – piliakalnių, vienkiemių, laukų, miškų vaizdai, neleidę ramiai gyventi”, – pasakojo parodos kuratorė Danutė Skromanienė.
J.Gecevičiui svarbus spalvinis koloritas, spalvų harmonijos estetika. Nors mėgstami motyvai kartojasi, paveiksluose jie įgauna vis kitokių niuansų.
J.Gecevičius gimė 1930 metais Vytautiškių kaime Marijampolės apskrityje.
Dailininko žodžiais, vaikystė ir jaunystė prabėgo šalia ošiančio Kalniškės miško, Žaliosios girios mėlynės ir Palių spanguolynų.
1945-ųjų gegužės 16 d. Kalniškės miške įvyko partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Šis įvykis padarė įtaką būsimo dailininko pasirinkimui – 1947-aisiais J.Gecevičius tapo Šarūno rinktinės Varmo grupės ryšininku.
1962 metais J.Gecevičius Vilniuje baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Vilniaus pedagogikos mokykloje jis skaitė meno istorijos kursą, dėstė piešimą, trisdešimt penkerius metus dirbo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje.
J.Gecevičiaus paroda veiks iki kitų metų sausio 8-osios.