Gruodžio 7-ąją įvyksiančiam kūrybos vakarui ir knygos pristatymui leidykla „Tyto alba” pasirinko sostinės teatrą J.Basanavičiaus gatvėje. Dabar čia veikia Rusų dramos teatras, o po šiuo stogu kadaise glaudėsi dar benamis Jaunimo teatras, laukdamas savo rūmų.
Į to teatro sceną lygiai prieš 30 metų V.Bagdonas įžengė kaip Pirosmanis Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Pirosmani, Pirosmani...”.
Vėliau aktorius toje pačioje scenoje vaidino ir vėlesniuose E.Nekrošiaus spektakliuose – Saljerį („Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras”), Tuzenbachą („Trys seserys”), Otelą. Filmuotą „Otelo” ištrauką pamatys ir kūrybos vakaro žiūrovai.
Troško būti dainininku
Trečiadienį V.Bagdonas nekurs jokio vaidmens. Jis dainuos savo kūrybos dainas, kurias, gyvai atliekamas, yra girdėję nebent bardų koncertų klausytojai.
Dainavimas – įdomi aktoriaus kūrybos dalis, kuri knygoje „Jausmų repeticijos” nušviečiama kiek netikėtai.
Rinkdamasis profesiją, V.Bagdonas visai negalvojo apie aktorystę, nes troško būti dainininkas. Netgi buvo priėjęs prie tų durų, už kurių – solinio dainavimo mokytojai. Ir jau norėjo belstis, „bet tik pakėliau krumplius”, prisimena aktorius knygoje.
Tačiau dainavimas niekur nedingo iš V.Bagdono gyvenimo. Jaunimo teatro scenoje vaidinęs dramatinius ir tragiškus vaidmenis, aktorius rengė kūrybos vakarus, kuriuose poezijos deklamavimą derino su dainavimu.
Skambėdavo kas savaitę
Kompozitorius Vygandas Telksnys buvo pasirinkęs V.Bagdoną pagrindiniu savo dainų atlikėju. Labiausiai išpopuliarėjo daina „Mano senai mokyklai”.
O radijo ir televizijos sveikinimų koncertuose V.Bagdonas kone kas savaitę buvo laukiamas su Edvardo E.Armoškos daina „Sapnas apie motiną”.
Aktorius ironizuoja: „Esu dviejų dainų dainininkas.” O kiek vaikų užmigdavo per televiziją išklausę V.Bagdono dainuotos lopšinės „Debesėlio baltas luotas”?
Apie save – kuklios nuomonės
Artėjančiam kūrybos vakarui V.Bagdonas repetuoja savo dainas, apie kurias knygoje „Jausmų repeticijos” R.Oginskaitė rašo: „Dainose lyg dienoraštyje atpažįsti autoriaus gyvenimo realijas. Jis grįžta „gatve Vokiečių, gatve Trakų, gatve Pylimo” po spektaklio, kuriame „pusę dešimtos aš numirt turiu, /o paskui stačiom akim laukti keturių”.
Arba dainuoja, kaip skaito „kingytę” savo penkerių metų sūnui, susiruošusiam miego. Bedainuodamas neva užmiega pats ir... užknarkia! Visą dainos posmą suknarkia išraiškingai, su intonacijomis, lyg toliau dėstytų „kingytės” išmintį. Tai kasdieniškos, su daugybe konkrečių detalių dainos. Autoportretai su gitara.
Pats V.Bagdonas droviai prasitaria, kad jis ne groja, o brązgina, ne dainuoja, o šneka.
Bet čia tik kuklaus žmogaus nuomonė apie save, o teatro kritikė Dana Rutkutė yra rašiusi, kad V.Bagdonui dainuojant „kažkaip skaudžiai suvoki žodžius”.
Aktoriaus V.Bagdono kūrybos vakaras ir knygos „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu” pristatymas. Gruodžio 7 d. 18 val. Vilnius, Lietuvos rusų dramos teatras.