Kompozicija užima tris langų angas per tris pastato aukštus.
Kiekvienoje vitražo dalyje vaizduojama po mūzą, simbolizuojančią
muziką, dailę ir teatrą. Tai - statiškos, apibendrintų formų,
monumentalios moterų figūros, rankose laikančios simbolinius
ženklus - kankles, teatro kaukes bei dailininko paletę.
Šis vitražas, anot menotyrininkų, atspindi XX a. septintojo
dešimtmečio vaizduojamosios monumentaliosios dailės tradicijas,
kurioms būdinga lakoniškų formų heroinė patetika. Sodriai raudonos
ir turkio spalvos figūrų apdarai išryškėja geltonų atspalvių fone.
Likęs laisvas fonas - violetiniai pilkų, oranžinių atspalvių.
Šilta bendra spalvų gama, grublėta stiklo plokštelių faktūra
praturtina žiūrovui daromą įspūdį.
2009 m., pradėjus rengtis „Tautos namų“ pastato renovacijai,
nutarta, kad vitražą „Mūzos“ būtina atnaujinti, nes per daugelį
metų kai kurios jo stiklo plokštelės buvo išdužusios. Restauruoti
pakviesti vitražo meistrai - tėvas ir sūnus Česlovas ir Kęstutis
Šimoniai.
Restauratoriai atliko labai sudėtingą darbą - išrinko visą
42,28 kv. m ploto vitražą, sudarytą iš 2592 spalvoto stiklo 11x12
cm dydžio plokštelių. Naujai atkurtos išdužusios kūrinio dalys,
atidžiai parenkant stiklo glazūras, kurias gamino patys meistrai.
Pakeista ir iš naujo ištisai sulituota švino juostelė, jungianti
stiklo plokšteles. Kaip sako restauratoriai, autorius gal ir
atskirs, bet žiūrovai tikrai neatspės, kuris stikliukas yra naujas.