„Džiaugiuosi tokiu gražiu projektu kaip „Triumfo arka“ - jis
įvykdė savo misiją ir išpopuliarino operinę muziką, jos
atlikėjus. Be abejonės, tiems atlikėjams, kurie nedalyvavo šiame
projekte, dėmesio tenka kur kas mažiau, ir tai nėra visiškai
teisinga, nes kartais tas mažiau matytas dainininkas yra
pajėgesnis“, - BNS sakė žymi menininkė.
„Deja, tokia nūdienos realybė - jei nėra atlikėjo televizijos
ekrane, tai jis tarytum ir neegzistuoja plačiajai visuomenei. Jaučiu
didelę pagarbą ir tiems atlikėjams, kurie sąžiningai dirba savo
darbą ir nesiblaško po televizijos šou“, - teigė operos solistė.
Vertindama Lietuvos operos dainininkų profesinį lygį, ji
teigė, kad jis yra gana aukštas, tai liudija ir jų populiarumas, ir
karjeros užsienio operos teatruose.
Pati kamerinės muzikos atlikimu Lietuvoje žinoma dainininkė
tvirtino, kad jai ši muzika artima subtilumu ir minties gilumu, o
posūkis į koncertinę veiklą jos karjeroje buvęs savaiminis.
„Esu ne vien kamerinės muzikos atlikėja, mano repertuare gausu
oratorinio - kantatinio žanro kūrinių. Šie kūriniai yra
vadinamosios stambios formos, kurių sudėtingumas dažnai
nenusileidžia operinėms partijoms. O kamerinė muzika man artima
savo subtilumu, tikrumu ir minties gilumu. Tai intymus muzikavimo
būdas ir atliekamas jis jaukiose kamerinėse erdvėse, kad muziko ir
klausytojo abipusis ryšys būtų kuo glaudesnis“, - BNS sakė žymi
menininkė.
Nacionalinę kultūros ir meno premija ją nuspręsta apdovanoti
„už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir
įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą“.
Solistė tvirtino besididžiuojanti ir savo darbais operose,
paminėdama Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdžio) operas „Don Karlas“
ir „Ernani“, Giacomo Puccini (Džakomo Pučinio) operą „Senuo
Anželika“, o posūkis nuo operos spektaklių link koncertų buvęs
natūralus ir atnešęs jos karjerai sėkmę.
„Esu pakankamai matoma kaip koncertinė atlikėja. Atlieku
daugybę įvairios muzikos tiek didžiosiose Lietuvos koncertinėse
scenose, tiek šalies miestuose ir miesteliuose. Mano karjeroje
savaime įvyko toks posūkis, kad daugiau dėmesio pradėjau skirti
koncertinei scenai. Ir jokiu būdu nemanau, kad tai koks nors
„antrarūšis“ žanras , o ir paskirta premija tai tik patvirtina“, -
kalbėjo A.Krikščiūnaitė.
Ji teigė, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija jai yra
labai reikšminga, svarbi, nes ji menininkei patvirtino, kad jos
karjera - teisingame kelyje ir kad dirbama nuoširdžiai, dorai.
„Kūrybinių planų tikrai netrūksta. Dienos iki Naujųjų metų
suskaičiuotos valandomis, nes šventinis laikotarpis tikrai labai
intensyvus“, - teigė menininkė.
Ji repetuoja Wolfgango Amadeus Mozarto (Volfgango Amadėjaus
Mocarto) „Requiem“, laukia šventiniai koncertai. Vėliau bus
ruošiamasi kitiems pasirodymams.
A.Krikščiūnaitė gimė 1961 metais Pasvalyje. Karjerą pradėjo
1987 metais Klaipėdos muzikiniame teatre, 1989 metais jai skirta
Lietuvos teatro sąjungos premija. 2004 metais ji apdovanota Baltosios
žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 metais
tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.