Turą po Lietuvą gruodžio 12 d. Vilniuje pradėsiantys V.Smolskas ir N.Basurto žada daugybės kitų atlikėjų perdainuotomis ir jau klasika tapusiomis dainomis bei spontaniškomis džiazo improvizacijomis atskleisti savitą požiūrį į aplinką, gyvenimą, muziką.
Su grupėmis „Pieno lazeriai“, „Jing'a'ling“, „Tango gatos“, „D‘Orange“ ir Juste Arlauskaite-Jazzu koncertuojantis, eksperimentų muzikoje nevengiantis V.Smolskas sako, kad neatsitiktinai Nadią pakvietė jėgas išbandyti duete. Mat, jo įsitikinimu, šiuo metu džiazo vokalą studijuojanti N.Basurto tiesiog sutverta kameriniams, mažų ansamblių pasirodymams: „Į juos Nadia įneša jaukumo ir moteriškumo“.
Trumpai pažinčiai – Lrytas.lt interviu su Lietuvoje viešinčia džiazo vokaliste N.Basurto.
– „Swinging Barcelona“ programa – gana eklektiška: daugybė stilių ir dainų. Kodėl? Ar tam, kad pritrauktumėte kuo įmanoma daugiau skirtingų skonių klausytojų?
– Galbūt. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turime dainų, kurios mums daug ką reiškia. Ir repertuarą iš skirtingų dainų renkamės dėl to, kad mums jos patinka. Iš tiesų juk mes mėgstame ne stilius, bet dainas.
Šią programą sugalvojome kartu su Vyčiu. Pamanėme, kad duetas žmonėms leidžia užmegzti švelnų dialogą skirtingomis kalbomis, t.y. stiliais. Tiesiog du žmonės koncerto metu savaip interpretuos kūrinius, kurie tarp jų mezga dialogą gražiomis, poetiškomis, prasmingomis dainomis abiem.
– Kokie stiliai, žanrai daro daugiausia įtakos jūsų kūrybai ir muzikiniam repertuarui?
– Žinoma, džiazas, taip pat brazilų muzika, flamenko, R'nB, tradicinė Pietų Amerikos muzika. Galų gale – gražių peizažų spalvos. Nebūtinai visa tai vienu metu mane veikia, bet galiausiai šių skirtingų stilių dainos atsiranda mano repertuaruose.
– Bet galbūt maloniau būtų, jei galėtumėte rengti koncertus, kuriuose skambėtų tik jūsų kūrybos dainos?
– Taip, tai būtų labai įdomu, bet yra tokia daugybė jau sukurtos muzikos ir tiek parašyta žodžių, kad būtų sunku juos ignoruoti.
– Mergaitės, kurios svajoja apie stulbinamą dainininkės karjerą, paprastai mėgdžioja garsias pop atlikėjas: Whitney Houston, Mariah Carey, Tiną Turner... O kas jums buvo balso pavyzdys ar net mokytoja?
– O taip... (juokiasi) Mano pirmoji „mokytoja“ buvo Wh.Houston. Paskui - Lauryn Hill, kuri vis dar patenka į mano mylimiausių atlikėjų dešimtuką. Dabar aš į nieką nenoriu būti panaši. Bet per savo ieškojimus džiaze „praėjau“ įvairiausius džiazo vokalus: Billie Holiday, Sarah Vaughn, Carmeną McRae, Jeanne Lee ir Cassandrą Wilson. Man atrodo, suaugę suvokiame, kad galų gale norime turėti savo balsą.
– V.Smolskas sakė, kad jūs jautriai reaguojate į staigius, netikėtus pasikeitimus scenoje ir muzikantų elgesį. Ką tai reiškia?
– Manau, aš pernelyg ekspresyvi... Mano veidas viską pasako. Dėl to man nėra smagu. Žinoma, mane veikia kitų nuotaikos ir į jas reaguoju per jautriai. Man patinka būti laimingai su tais, su kuriais kalbu, dainuoju ar groju.
Aš sau pati dainuodama atrodau kaip vaikas, nes darau tai, kas man patinka, bet jeigu tik kas nors priešais mane nustato piktą veido miną, jau laikau, kad aplinkui nebelinksma ir man pasidaro liūdna. Aišku, man nėra būtina visą laiką šypsotis, svarbiausia – būti atsipalaidavusiai.
– Ar jūsų neerzina jums kabinami epitetai „ispaniškai temperamentinga“ ir „pietietiškai jausminga“?
– Erzina, nes aš nelaikau savęs tokio karšto kraujo žmogumi.
– Gimėte ir augote Ispanijoje, studijuojate Olandijoje, muzikuojate su žmonėmis iš skirtingų šalių. Kaip muziką, jos atlikimą veikia scenoje susitikus skirtingų kultūrų atstovams? O gal sutinkate su posakiu, kad tautybė visai nesvarbu, nes muzikos kalba yra universali ir vienija pačius įvairiausius žmones?
– Visiškai nesutinku, kad muzika yra universali kalba. Skirtumai tarp kultūrų muzikoje išryškėja labai aiškiai. Juk mes visi užaugome skirtingoje aplinkoje, patyrėme skirtingų įtakų, kuriomis vieni kitus galime praturtinti arba, atvirkščiai, sunaikinti. Nors juokinga, nes iš nesėkmių visada pasiekiame „kiečiausias“ idėjas.
– Dabar mokotės džiazuoti. Kokio tikslo, kokių rezultatų siekiate?
– Labai sunkus klausimas. Norėčiau, kad ir toliau muzika mane įkvėptų ir motyvuotų. Dėl to man patinka keliauti. Mano muzikos įrašai yra vienas iš mano mažų tikslų, kurį šiemet pasiekiau.
– O jeigu įsivaizduotume, kad jūsų karjera yra kaip kelias arba takelis – kur šiuo metu esate?
– Aš dabar tame taške, kur labai rimtai galvoju, kaip judėti toliau. Kai baigsiu studijas, man reikės atrasti, kaip susidėlioti savo dėlionę.