Praėjusį penktadienį publikai buvo pristatytos dvi naujos parodos.
Jos kviečia pasižiūrėti, kas chruščiovinio atšilimo laikais vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios buvo laikomos Sovietų Sąjungos „artimaisiais Vakarais”.
Įstringa tarp stendų
Didžiojoje galerijos keičiamų parodų salėje eksponuojamą parodą „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra” pristato tarptautinė kuratorių komanda.
Beveik dvejus metus šį projektą rengė Nacionalinės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė ir jos kolegės Iliana Veinberga iš Rygos bei Kai Lobjakas iš Talino.
Pirmosios parodos temą papildo ir išplečia galerijos fojė eksponuojama gerokai kuklesnė, bet ne mažiau įdomi ir linksmesnė paroda – „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.”.
Jos kuratorius estas Andresas Kurgas akivaizdžiai linksminosi rinkdamas eksponatus, todėl žiūrovai ilgam įstringa tarp margų informacinių stendų.
Kieno baldai gražesni
„Modernizacijos” parodoje netikėtai įsikūnija Baltijos šalių vienybės idėja.
Užuot surengusios tris atskiras „pasiekimų parodas”, kuratorės pasistengė pristatyti visoms šalims bendras tendencijas, iliustruodamos jas iškiliausių arba geriausiai išlikusių tos srities kūrinių pavyzdžiais.
Todėl šalia lietuviškų suknelių galima išvysti estiškus baldus, latviškus radijo aparatus.
„Gali būti, kad atėję į parodą žmonės nusivils nepamatę kai kurių to laikotarpio simboliais jau tapusių gaminių.
Tačiau mes stengėmės sudaryti bendrą kolekciją.
Jei skirtingų šalių eksponatai dubliavosi, rinkomės tuos, kurie meniniu ir istoriniu požiūriu buvo vertingiausi.
Neatsižvelgėme į tai, kurioje šalyje jie buvo sukurti”, – kuratorių strategiją apibrėžė estė K.Lobjakas.
Sovietmečio pastatų grimasos
Visa paroda suskirstyta į keturias pagrindines temas.
„Miesto” temai skirtoje dalyje rodomi miestų planavimo pavyzdžiai.
Tai – komunistinę bendruomenę turėjusios suformuoti blokinės daugiabučių dėžutės ir eksperimentiniai namai, statyti ne tik partiniams funkcionieriams, bet ir menininkams. Pavyzdžiui, Kompozitorių sąjungos kompleksas Vilniuje.
Tiesa, žymiausių to meto architektų braižas formavosi pirmiausia projektuojant visuomeninės paskirties pastatus.
Lietuviški pavyzdžiai – Šiuolaikinio meno centras ir Sporto rūmai Vilniuje.
Estiškas – garsusis daugiaaukštis viešbutis „Viru”.
L.Jablonskienė prieš parodos atidarymą pabrėžė, kad tarp įdomiausių to laikotarpio statinių – ir senasis Nacionalinės galerijos pastatas.
Laiko žingsniai interjerais
Kitos parodos dalys – „Namai”, „Pramoninė dailė” ir „Laisvalaikis”.
Pasirodo, tipiniams butams specialiai buvo planuojami ir tipinių baldų komplektai.
Nors idėja parduoti žmonėms būstus kartu su visais baldais taip ir nebuvo realizuota iki galo, dėl menkos baldų pasiūlos jie vis tiek atrodydavo labai panašiai.
Vienas įdomių šios parodos aspektų – masinės produkcijos modelius kūrusių dailininkų darbai ir dizaino įtaka dailei.
Rodomos žinomos tapytojos Kazės Zimblytės sukurtos užuolaidos, o architektūros bei dizaino atspindžių galima įžvelgti tapytojo Antano Cukermano abstrakcijose.
„Laisvalaikio” zonoje sutelpa ir mada, ir to meto parduotuvių vitrinų dizainas, ir kavinių kultūra.
Šalia garsiosios Vilniaus „Neringos” galima pamatyti sovietmečiu ypač populiarių Talino kavinių „Maskva”, „Pegasus” interjerą.
Daug eksponatų – šiukšlyne
Beveik pusė „Modernizacijos” parodos eksponatų – pasiskolinti iš privačių kolekcijų. Tačiau Architektūros muziejų, taip pat Taikomojo meno ir dizaino muziejų turintys estai jau planuoja įsigyti beveik pusę vertingų eksponatų, rastų rengiant šią parodą.
„Mes dar neturime Latvijos šiuolaikinio meno muziejaus, tačiau yra išlikę nemažai buvusių didelių gamyklų ir atskirų pramonės šakų muziejų, kuriuose buvo galima rasti nemažai įdomybių”, – sakė latvių kuratorė I.Veinberga.
Liūdniausia padėtis Lietuvoje, kurioje šiuo metu nėra nei Architektūros, nei Dizaino muziejaus.
Tuo tarpu gamyklų ir sovietinių tyrimų institutų archyvai privatizavimo laikais atsidūrė ne muziejuje, o šiukšlyne.
Spalvingi kūrėjų užmojai
Galerijos fojė surengta paroda „Mūsų metamorfiškoji ateitis” taip smarkiai nedvelkia tų laikų ilgesiu, nes joje yra pristatomi neįgyvendinti eksperimentiniai 7–8 dešimtmečių sovietinės architektūros ir dizaino projektai.
Jų autoriai stengėsi išsiveržti iš standartizuotos aplinkos ribų, kurti utopinius ateities erdvių, namų ar įrenginių modelius, netgi kritiškai pažvelgti į tuo metu vyravusias dizaino tendencijas.
Vaizduotės polėkio kupinos ekspozicijos puošmena – garsių Rusijos menininkų Vitalijaus Komaro ir Aleksandro Melamido aštuntojo dešimtmečio viduryje sukurtas ciklas „Superobjektai – superžmonėms”.
„Norėjome parodyti eksperimentus, futuristines vizijas ir net šiuolaikinio meno užuomazgas, kurių būta įvairių Sovietų Sąjungos tyrimų institutų erdvėse.
Tai atsvara pilkiems griozdams ir bjauriai sovietmečio statybų aplinkai – kinetiniai fontanai, spalvingi ir transformuojami statiniai, įdomūs eksperimentinių ekspozicijų projektai”, – parodos idėją pristatė kuratorius iš Talino A.Kurgas.
Modernizmą įkvėpė ir nauja karta
Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė
„Modernumo siekį Baltijos šalyse skatino ne tik šaltojo karo atmosfera ir nuolatinės varžybos su Vakarų šalimis. Jį skatino ir tai, kad 7-ajame dešimtmetyje subrendo nauja karta, kuri norėjo gyventi miestietiškai ir laisvalaikį praleisti ne namuose, o kavinėse ir restoranuose.”