Į geriausių pasaulio orkestrų dvidešimtuką patenkantis orkestras,
diriguojamas temperamentingojo meno vadovo, Kaune, „Žalgirio“ arenoje,
sausio 13-ąją atliks Piotro Čaikovskio, Johanno Strausso, Wolfgango
Amadeaus Mozarto, Gioachino Rossini, Giuseppe Verdi, Aleksandro Borodino
kūrinius, operų arijas, kurias dainuos Marijos teatro solistai.
Pasaulinio lygio žvaigždę buvo nelengva prisikviesti į Kauną: jo
tvarkaraštyje koncertais užimtos bene visos dienos trejiems metams į
priekį - iki pat 2015-ųjų.
„Ir tarsi stebuklas, kad vienintelę sausio 13-ąją dirigentas buvo
laisvas. Į koncertą Kaune jis atvyks iš Hanoverio, Marijos teatro
orkestras - iš Sankt Peterburgo“, - džiaugėsi buvusi Nacionalinio
operos ir baleto teatro baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova, kuriai
tarpininkaujant Kauną aplankys klasikinės muzikos pasaulio žvaigždės.
Gyvenimo tempas - pašėlęs
V.Gergijevas vadinamas charizmatiškiausiu nūdienos dirigentu.
Aistringu, pašėlusiu, demonišku. Jis stulbina klausytojus didžiuliais
Nikolajaus Rimskio-Korsakovo, Modesto Musorgskio, Piotro Čaikovskio,
Sergejaus Prokofjevo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Richardo Wagnerio,
Gustavo Mahlerio simfoninių kūrinių ciklais ir operomis. Jis
populiarina pasaulyje rusų muziką, o Rusijoje laikomas pagrindiniu„vagneristu“.
Apie 58 metų V.Gergijevo energiją ir darbštumą sklando legendos.
V.Gergijevas nemiega. V.Gergijevas gali diriguoti tris koncertus per
dieną skirtingose pasaulio vietose. Vienu metu skamba trys keturi jo
mobilieji telefonai. V.Gergijevas kartais vėluoja į savo koncertus.
Legendos legendomis, tačiau viena solidžiausių klasikinės muzikos
interneto svetainių bachtrack.com pateikė faktus: pernai V.Gergijevas
buvo geidžiamiausias dirigentas pasaulyje ir surengė daugiausia koncertų
iš visų savo kolegų.
„Ar tai priekaištas? - šyptelėjo V.Gergijevas, kai britų laikraščio„The Independent“ korespondentas paklausė jo apie tokį pašėlusį gyvenimo
tempą. - Ar pripažinimas? Kalbėkime atvirai. Mane galima apkaltinti
tuo, kad aš pernelyg užsiėmęs - tai tiesa. Bet manęs negalima
apkaltinti tuo, kad aš per daug dirbu su daugybe orkestrų. Mano veikla
sutelkta į du svarbiausius mano gyvenime santykius.“
Maestro turėjo galvoje Marijos teatrą ir Londono simfoninį orkestrą,
kuriam vadovauja nuo 2007-ųjų, kasmet su juo surengia apie 60 koncertų.
„Savo darbe santykius aš vertinu labiau negu prestižą. Šiaip ar taip man
neegzistuoja tokia sąvoka kaip „prestižinis dirigavimas“, juk aš tai
darau jau dvidešimt metų. Neliko orkestro, kuriam nebūčiau dirigavęs po
kelis kartus, bet ne tai man suteikia laimę“, - paaiškino dirigentas.
Vis dėlto, be darbo su Marijos teatru ir Londono simfoniniu orkestru,
jis kelis kartus per metus lankosi „Metropolitan Opera“ Niujorke,
diriguoja Milane, Vienoje, Berlyne, du kartus per metus suburia savo
Pasaulio taikos orkestrą („World Orchestra for Peace“), yra kelių
festivalių meno vadovas. Per metus į sceną jis kyla iki 130 kartų - po
koncertą ar operos spektaklį kas 2,8 dienos. Nedaug kas pasaulyje gali
ištverti tokį tempą.
Dirbo kaip vergai galeroje
Stengdamiesi perprasti V.Gergijevo fenomeną, daugiau ar mažiau jį
pažįstantys žmonės prieina išvadą, kad svarbiausia jo paslaptis - jei
neminėtume talento - ta, kad šiam žmogui neegzistuoja kategorija„neįmanoma“
1988-aisiais išrinktas Sankt Peterburgo Marijos teatro operos trupės
vadovu, o po aštuonerių metų - 1996-aisiais - tapęs šio teatro meno
vadovu ir direktoriumi, V.Gergijevas iškėlė kolektyvui, kaip tuo metu
atrodė, nerealią užduotį: Marijos teatras turi tapti geriausias
pasaulyje.
Rusija tuo metu išgyveno sunkius laikus. Muzikantai kėlė sparnus į
užsienį, tegul ir menkus orkestrėlius, kur jiems žadėjo tvirtą 100 JAV
dolerių per mėnesį užmokestį. Marijos teatras tuo metu galėjo mokėti
tik 30-40 dolerių per mėnesį.
Kad kolektyvas nesubyrėtų, V.Gergijevas dieną naktį dirbo: repeticijos,
premjeros, bendri pastatymai, gastrolės, festivaliai. Tokiu pačiu tempu
turėjo dirbti ir trupė: rytinis koncertas, repeticija, vakarinis
spektaklis. Ir taip kasdien.
„Neplanavau nei kūrybinių, nei psichofizinių rekordų. Negaliu tokio
kelio rekomenduoti kitiems dirigentams. Mes dirbti tokiu tempu tam
tikra prasme buvome priversti. Nebūtume išgyvenę, jei būtumę elgęsi
kaip garsus kūrybinis kolektyvas.
Mes buvome priversti elgtis kaip darbininkų klasė. Maža to, mums teko
arti kaip vergams galeroje“, - prisimindamas 15 metų praeitį kalba
V.Gergijevas.
Prisiima visą atsakomybę
Ar pavyko Marijos teatrui įgyvendinti vadovo iškeltą užduotį tapti
geriausiam pasaulyje? To niekas nepasakys - nėra vertinimo komisijos,
kuri oficialiai suteikia tokį vardą. Tačiau kūrybinis šuolis -
akivaizdus.
Neregėtai iki tol išplėstas repertuaras, kurio vienas ryškiausių
puslapių - į Sankt Peterburgo sceną sugrįžusios V.Gergijevo pamėgto
R.Wagnerio operos, pirmą kartą Rusiojoje pastatyta visa „Nybelungo
žiedo“ tetralogija. Ji sėkmingai parodyta garsiausiose Europos, JAV,
Pietų Korėjos, Japonijos scenose.
Kai kurie V.Gergijevo išugdyti solistai - Olga Borodina, Galina
Gorčiakova, Ana Netrebko - padarė puikią pasaulinę karjerą.
Marijos teatras bendradarbiauja su Niujorko „Metropolitan Opera“,
Londono „Covent Garden“, Genujos „Carlo Felice“ teatrais, San Francisko
opera, Milano „La Scala“, Naująja Izraelio opera ir Paryžiaus „Theatre
du Chatelet“.
Su didžiuliu pasisekimu gastroliuota beveik visose Europos šalyse,
Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje ir Australijoje.
Paklaustas, ar sutinka su tuo, kad visus Marijos teatro laimėjimus lėmė
tik jo valia, V.Gergijevas atsako trumpai: „Galiu pasakyti tik tiek,
kad visada vadovaujuosi principu: jeigu tu kapitonas, lyderis, turi
prisimti visą naštą.“
Didžiosios Britanijos dienraščio „The Times“ korespondentas V.Gergijevo
statusą teatre apibūdina su britams būdingu humoru: „V.Gergijevas, ko
gero, dirba Dievu - tai tiksliausias jo pareigų apibūdinimas.“
Jaučia istorijos alsavimą
„Susituokęs su Marijos teatru“, - juokaujama kalbant apie V.Gergijevą.
Jis gali be perstojo kalbėti apie šį teatrą, jo XIX-XX a. pradžios
istoriją: tuometė avangardinė muzika ten skambėjo kur kas anksčiau, nei
pelnė pripažinimą Vakarų Europoje.
Ne kur kitur, o Marijos teatre 1863 m. pirmą kartą viešai buvo atlikta
muzika iš R.Wagnerio „Nybelungo žiedo“, diriguojant pačiam autoriui.
Atsakomybės už Marijos teatrą jausmą stiprina istorijos pojūtis: „Man
svarbu, kad vienintelis P.Čaikovskio ir Igorio Stravinskio susitikimas
įvyko koridoriuje už 10 metrų nuo mano kabineto“, - karštai dėstė
V.Gergijevas britų dienraščio „The Times“ korespondentui Richardui
Morrisonui.
I.Stravinskui tada buvo septyneri metai. Jo motina, pamačiusi
P.Čaikovskį, pristatė sūnų kompozitoriui.
Prikausto asmenybės žavesys
Virpantys pirštai, skvarbus žvilgsnis ir nepaprastas fizinis magnetizmas
- tokį maestro V.Gergijevą įsimena visi, bent kartą išvydę jį scenoje.
Kuo jis skiriasi nuo kitų dirigentų, kodėl jo taip geidžia orkestrai ir
publika? Daugelis muzikantų ir muzikos kritikų pirmiausia pabrėžia jo
nepakartojamą kūrybinį individualumą, kuriam neatsispiria nei orkestras,
nei auditorija.
Kaip pastebėjo vieno amerikiečių žurnalo muzikos apžvalgininkas, dauguma
dabartinių dirigentų panašūs vienas į kitą, o V.Gergijevas atrodo kaip
senų laikų artistas, pažymėtas amžinai gyvos klasikos ženklu, panašus į
dirigentus iš traškančių nespalvotų filmų.
Jis vienu metu gali skleisti ir nepaprastą žavesį, ir nežabotą energiją,
nuo kurios kūnas eina pagaugais. Ir viskas įtempta iki kraštutinumo.
Kaip jam pavyksta visa tai atlaikyti?
„Štai mano išlikimo receptas: dirbti, kol liausies tuo mėgautis,
pasikliaujant savo gebėjimu patirti įkvėpimą ir galbūt įkvėpti kitus.
Jei pajusi, kad kažkas ne taip - laikas baigti“, - savo gyvenimo
principą atskleidžia maestro.
* * *
Dirigentas - sėkmės kūdikis
* V.Gergijevas tarptautinėje muzikos scenoje pasirodė XX a. 9-ajame
dešimtmetyje iš pradžių kaip operų, o vėliau - ir simfoninių kūrinių
dirigentas.
* Talento ir darbštumo dermė jam greitai atvėrė iškiliausias pasaulio
scenas. Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) valstybinėje
konservatorijoje dirigavimo specialybės mokęsis profesoriaus Iljos
Musino klasėje, būdamas 23 metų laimėjo Tarptautinį Herberto von
Karajano konkursą Berlyne.
* Dar studentas buvo pakviestas dirbti į Kirovo (dabartinį - Marijos)
teatrą. 35-erių V.Gergijevas jau buvo išrinktas operos trupės meno
vadovu, o nuo 1996 m. - Marijos teatro meno vadovas.
* Jis - puikus organizatorius, vadovas, mokytojas, daugelio
tarptautinių muzikos festivalių steigėjas, sumanytojas ir vadovas. Jo
dėka išgarsėjo Gergijevo festivalis Roterdamo filharmonijoje
Nyderlanduose, Maskvos Velykų festivalis, kurį per dešimt gyvavimo metų
aplankė per 3 milijonus klausytojų.
* Sankt Peterburge vykstantį V.Gergijevo įkvėptą festivalį „Baltųjų
naktų žvaigždės“ autoritetingas žurnalas „Festspiele Magazin“ išrinko į
geriausių pasaulio festivalių dešimtuką.
* Maestro vadovauja dar keturiems tarptautiniams festivaliams.
* Nuo 2007 m. V.Gergijevas - Londono simfoninio orkestro vyriausiasis
dirigentas, bendradarbiauja su Vienos, Milano „La Scala“, Niujorko,
Berlyno, Londono operos teatrais, taip pat su Prancūzijos nacionaliniu,
Švedijos radijo, San Francisko, Bostono, Toronto, Čikagos, Klivlando,
Dalaso, Hjustono, Minesotos, Monrealio, Birmingamo simfoniniais
orkestrais.
Iš scenos partnerių atsiliepimų
* Dainininkė Olga Borodina: „V.Gergijevas - genijus. Manau, kad
niekas tam neprieštarautų. Kad ir kaip žiūrėtum, tai - didi asmenybė.
Ant jo pečių laikosi viskas. Jis - fantastiškas dirigentas. Man
niekur niekada neteko susidurti su tokia galinga energijos lavina.
Dirbdamas su juo patiri būseną, artimą euforijai. Mane stulbina jo
darbštumas. Pavadinčiau jį nepailstančiu žmogumi.“
* Altininkas Jurijus Bašmetas: „V.Gergijevas - unikalus reiškinys.
Retai pasitaiko, kad viename asmenyje taip derėtų ir muziko, ir
organizatoriaus talentas. Jis turi kažkokios kosminės energijos. Bet
koks projektas, kurio imasi V.Gergijevas, pasmerktas sėkmei. Vos tik
V.Gergijevas pamoja pirštu, aš lekiu pas jį, kad kartu scenoje
išgyventume laimingas akimirkas.“
* Smuikininkas Vadimas Repinas: „V.Gergijevas viską daro su didžiuliu
užmoju - draugauja, rengia festivalius, diriguoja, renkasi repertuarą.
Man patinka stambios formos, ilgi, dramaturgiškai prasmingi kūriniai.
Valerijui - taip pat, ir tai mus sieja. Jį labiausiai įkvepia tokie
kūriniai, kurių autoriams rūpi globalios būties problemos. Valerijus ir
pats yra globalus.“
* Dainininkas Dmitrijus Chvorostovskis: „Manau, kad visi turėtume
pripažinti, jog esame vieno didžiausių mūsų šimtmečio muzikų amžininkai.
Dar būdamas jaunas jis sugebėjo atskleisti savo talentą, o dabar jo
dirigavimo lygis toks, kad, ko gero, negalėčiau paminėti nieko, kas
pajėgtų jį pranokti.“