Kiekvienas muziejaus gyvavimo dešimtmetis atspindimas atskirose
devyniose galerijos salėse, kur lankytojų dėmesį prikaustys
vertingiausios kolekcijos ir unikalūs eksponatai. Per juos bus
atskleista ne tik Čiurlionio vardu pavadinto muziejaus, bet ir
Lietuvos valstybės istorija. Anot šio muziejaus direktoriaus
Osvaldo Daugelio, - „tai - modernios Lietuvos didžioji sėkmės
istorija“.
Antradienį galerijoje vykusioje spaudos konferencijoje
pasakyta: lankytojai, norintys išsamiai susipažinti su paroda,
turės tam paskirti mažų mažiausiai tris dienas. Ir tai be
garantijos, kad pavyks gerai apžiūrėti visas eksponuojamas 63
kolekcijas bei daugybę kitų, į jas nepatekusių kūrinių.
Atspindėti M.K.Čiurlionio metams (2011-aisiais sukako 100
metų, kai mirė lietuvių tautos pasididžiavimas Mikalojus
Konstantinas Čiurlionis) parodoje pristatomas dar neeksponuotas
vienintelis paveikslas - paskutinis šio dailininko ir
kompozitoriaus dailės kūrinys. Taip pat ir ką tik iš menininko
palikuonių M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nupirktas fotografijų
albumas. Nuotraukų (jų šiame albume - 40) autorius - M.K.
Čiurlionis.
„Mūsų paroda - absoliuti simbolika, ir mes įsitikinę, kad ji
bus pats gražiausias M.K.Čiurlionio atminimo metų akcentas. Taip,
eksponuojamas prieš mirtį Čiurlionio sukurtas kūrinys, bet niekas
nežino, gal ateityje pavyks atrasti dar kokį vieną kitą jo
paveikslą. Juk M.K.Čiurlionis buvo labai paslaptingas. Kaip ir jo vardu
pavadintas muziejus, nes ne visas muziejaus eksponatų
atsiradimo-sukūrimo, atkeliavimo pas mus paslaptis iki šiol esame
išsiaiškinę“, - sakė muziejaus vadovas.
Tiek jis, tiek kiti parodos ekspozicijų sudarytojai pabrėžė,
kad atrenkant eksponuoti kūrinius stengtasi išskirti ne tik
vertingiausius, bet ir tuos, kurių kilmės ar patekimo į muziejų
istorijos - įdomiausios, labiausiai intriguojančios.
Parodon patekęs seniausias eksponatas - liūtuko skulptūra
sukurta dar 14 amžiuje. Spėjama, kad ji galėjo būti skirta puošti
kokio turtingo senovės riterio antkapinį paminklą, o iki Lietuvos
atkeliavo gal su kryžiuočiais? Dokumentai fiksuoja, jog nemažai
eksponatų muziejus, kurio istorijos pradžia siejama su Čiurlionio
vardo galerijos Kaune įkūrimu praėjusiame amžiuje, galėjo įsigyti
dar prieš jos atidarymą, gavus jaunos Lietuvos valstybės dotaciją.
Parodoje atspindimi pirmi ryžtingi muziejaus kūrimosi žingsniai
tarpukario Lietuvoje, paveldo likimas sovietų okupacijos pradžioje
ir karo metais, muziejininkų pastangos išsaugoti nacionalines
vertybes pokariu ir per stagnaciją. Žinoma, yra eksponatų, gimusių
sovietų valdžios metais, kai vyravo socialistinis realizmas, masinė
propaganda, kontroliuojantis dėmesys menui ir kūrėjams.
Muziejininkų teigimu, sunkiausia buvo sukomponuoti pastarųjų
dviejų dešimtmečių kūrinių ekspozicijas. Nes su laisve atsivėrus
didelėms galimybėms, plečiantis kūrybinėms pažintims, bendravimu su
pasauliu, Lietuvoje ir už jos ribų sukurta daug, įdomių, vertingų
darbų.