„Sodroje“ šokėjos imitavo bažnyčią ir linkėjo atėjusiems ramybės, knygyne jos šokėjos pabiro lyg raidės ir mažoje erdvėje kėlė visišką sumaištį, lyg skruzdėlyną: iš knygų statė bokštus, krebždėjo po žemę ir bandė būti nesumindytos nedėmesingumo.
Prekybos centre laboratoriją žaidusios aktorės darė ekspertizę su vartotojų siekiamomis prekėmis – klausėsi liemenėlių širdies plakimo, tardė dovanų maišelius, žiūrėjo, ar batai neišėjo iš mados. Labiausiai sutrikdytos čia buvo pardavėjos.
Centriniame pašte aktorės-šokėjos sukūrė geležinkelio stotį ir apsikrovusios lagaminais prie pašto Kalėdų eglutės lyg dovanos laukė atvykstant kiekviena savo traukinio.
Netikėtų, lyg intermedijų be spektaklio, pasirodymų dieną merginos baigė kavinėje, kurios publika beveik nesidomėjo klounų nosis dėvinčių cirko artisčių akrobatika ir šūksniais. Kas ten žino – gal klounas kavinėje - joks erdvės išdarkymas.
Taip Vilnių įvairino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šiuolaikinio šokio specialybės studentės, kurios buvo gavusios užduotį atvirose, ne menui skirtose erdvėse atlikti penkias skirtingas kompozicijas.