Tai ministras sakė penktadienį sostinės centre atidarant
Vilniaus žydų viešąją biblioteką, kurią jis pavadino vienu iš
svarbiausių įvykių Holokausto aukų atminties metų programoje.
„Šiandien dar būtų labai drąsu teigti, kad lietuviai žydų
paveldą priima kaip savą. Bet daug žmonių, ypač jaunų, kurie
visiškai nežinojo, kad toks paveldas egzistuoja, gauna puikią
edukacinę progą susipažinti ir pamąstyti, ar buvimas vien tik
parapiniame savo kieme su išskirtinai tik lietuviška nacionaline
tematika gali toli nuvesti 21-ajame amžiuje“, - BNS sakė ministras.
Lietuvos Seimas 2011-uosius buvo paskelbęs Holokausto aukomis
tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Ta proga šalyje ir
užsienyje vyko specialūs renginiai pagerbti holokausto aukas, žydų
gelbėtojus, atkurti ir įamžinti Lietuvos žydų istorijos ir
kultūros paveldą.
„Manau, kad akademinis jaunimas gavo puikią paskaitą ir
pamoką“, - sakė kultūros ministras.
Penktadienį sostinės centre atidarytai Vilniaus žydų
bibliotekai pradžią davė privataus knygų kolekcininko, keliautojo
ir humanisto iš Amerikos Wymano Brento iniciatyva į
Vilnių atvežta ir Lietuvai perduota daugiau kaip 5000 vertingų
knygų kolekcija.
Kolekciją sudaro žydų autorių ir autorių, rašančių apie
judaizmą knygos. Kol kas dauguma knygų yra anglų kalba, bet
tikimasi, kad bibliotekoje ateityje bus nemažai kūrinių jidiš,
vokiečių, rusų, lietuvių kalbomis.
W.Brentas sakė, kad Lietuvą savo knygų kolekcijai pasirinkti
jį paskatino tiek turtingas žydų kultūros paveldas, tiek visa
Lietuvos istorija.
„Vilnius buvo Šiaurės Jeruzalė. Šalis turi nuostabią
šimtmečių istoriją. Labai gerbiu tai, kad Lietuva pirmoji
išsilaisvino iš Sovietų Sąjungos“, - BNS sakė W.Brentas.
Paklaustas apie žydų kultūros paveldo Lietuvoje įamžinimą,
kolekcininkas sakė matantis teigiamų poslinkų.
„Biblioteka yra aiškus ženklas, kad reikalai keičiasi į gera.
Manau, kad Lietuvos žmonės yra atviri įvertinti visą Lietuvos
paveldą ir istoriją“, - kalbėjo W.Brentas.
Bibliotekos atidaryme dalyvavęs Lietuvos premjeras Andrius
Kubilius sakė, kad įamžindama žydų paveldą Lietuva susigrąžina
didelį turtą.
„Nežinoti, koks Vilnius buvo XIX-XX amžiuje, iki Holokausto, tai
nežinoti koks Vilnius yra iš tikrųjų. Šita biblioteka reiškia
didelį džiaugsmą, tragediją ir įvairovę. Susigrąžinam savo
didelį turtą“, - sveikindamas susirinkusius sakė Vyriausybės
vadovas.
Biblioteka kaups žydų kultūros, istorijos, mokslo bei meno
literatūros ir dokumentų fondą, ji taip pat taps vieša erdve
kultūrinės įvairovės bei kultūrinio dialogo skatinimo
iniciatyvoms įgyvendinti. Bibliotekoje planuojama rengti parodas,
kūrinių pristatymus, susitikimus, edukacinius ir kultūrinius
renginius.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujai žydų literatūrai,
turinčiai sąsajų su litvakų kultūra ir tradicija, sakoma Ministro
pirmininko tarnybos pranešime.
Žydai Lietuvoje įsikūrė maždaug 14 amžiuje ir ilgus
šimtmečius dažnai turėdavo daugiau teisių nei jų tautiečiai
kituose kraštuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo
daugiau nei 200 tūkst. žydų, tačiau nacių okupacijos metais per
Antrąjį pasaulinį karą daugiau nei 90 proc. iš jų buvo
nužudyta.