„Vainikas M.K.Čiurlioniui” – tokia „Didžiojo muzikos parado 2011” tema. Kaip didysis lietuvių menininkas „matė” garsą ir „girdėjo” spalvą, taip ir visi atlikėjai buvo kviesti vizualizuoti savo pasirodymus.
Įkvėpė paveikslų pavadinimai
Penkioliktosios Lietuvos muzikų šventės naujovė – spalva (apšvietimas), paveikslas (rodomos M.K.Čiurlionio paveikslų skaidrės ir nuotraukos), vaizdo projekcija (specialiai programos kūriniams kurti vaizdo menininkų darbai).
Penkios dalys, sudarančios koncerto-maratono programą, pavadintos M.K.Čiurlionio darbų pavadinimais: „Pavasario sonata”, „Karalių pasaka”, „Jūros sonata”, „Ramybė”, „Rex”.
Tradiciškai šventės metu bus paskelbti Lietuvos muzikų sąjungos, „BOD Group” ir LRT įsteigto Auksinio disko laureatai.
Šiais metais rengėjai pakvietė ir publiką rinkti Metų atlikėją – pirmą kartą įsteigta nauja nominacija Simpatijų prizas.
Scenoje – šimtai atlikėjų
Simboliškai šventę pradėjo vienas talentingiausių nūdienos dirigentų, profesoriaus Juozo Domarko auklėtinis Modestas Barkauskas, atliksiantis su Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos simfoniniu orkestru M.K.Čiurlionio simfoninę poemą „Miške”.
Šventę užbaigs šiemet iškilią 75 metų sukaktį švenčiantis J.Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Koncerto-maratono pabaigoje nuskambės M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Jūra”, skelbdama ne tik šventės, bet ir šio kompozitoriaus metų pabaigą.
Didysis muzikų paradas leidžia apžvelgti plačią ne tik šalies atlikėjų, bet ir muzikos žanrų bei instrumentų panoramą.
Per visą dieną klausytojai scenoje išvys kelis šimtus muzikantų ir dainininkų.
Tarp jų – pianistas Petras Geniušas, saksofonininkai Vladimiras Čekasinas ir Petras Vyšniauskas, operos solistė Sigutė Stonytė ir šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, „Triumfo arkos” dalyvis Mindaugas Rojus.
Savo programas parengė Sostinės vario kvintetas, Čiurlionio kvartetas, ansambliai „Vaivora”, „Subtilu-Z”, Lietuvos kariuomenės orkestras.
Sostinės artistai sulauks pastiprinimo iš periferijos – atvyks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų ir Šiaulių kamerinis orkestras.
Pajunta tikrą azartą
Vos prasidėjęs prieš penkiolika metų, Didysis muzikų paradas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias koncertas.
Visus tuos penkiolika metų yra apie dvidešimt žmonių, kurie į paradą ateina kasmet.
Tarp jų – ir vienas jaunuolis, kuriam tebuvo šešeri, kai jis apsilankė pirmame koncerte.
„Jau per pirmąjį paradą pajutome tikrąjį muzikos maratono azartą.
Jeigu būsi čia nuo pat pradžių, nebežinosi, kada išeiti atsikvėpti, ir patirsi tai, ką mes vadiname Didžiojo muzikų parado sentencija: geros muzikos niekada nėra per daug”, – renginio istoriją prisimena Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Šiais metais pirmą kartą Didysis muzikų paradas turi socialinius partnerius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir AB „Lietuvos geležinkeliai”.
Pagaliau išsipildys sena organizatorių svajonė atvežti į koncertą-maratoną klausytojų iš visos Lietuvos – šeštadienį į Vilnių vykstantiems keleiviams, turintiems Didžiojo muzikų parado bilietus, geležinkelininkai padarys nuolaidą.