„Rytuose mes buvome seniai žinomi. Mes vieni iš pirmųjų Antano
Sutkaus dėka įkūrėme vienintelę draugiją Tarybų Sąjungoje. Mes
buvome į priekį einantis pavyzdys. Visur skambėjo pavadinimas
„lietuviška mokykla“. O Vakaruose, man rodos, kai atsirado virtuali
erdvė, irgi esame matomi. Mes esame labai maži, bet po truputį
tampa mūsų pavardės žinomos ir Vakaruose“, - BNS sakė žymus
fotografas.
Kaip pripažinimo Vakaruose pavyzdžius, jis nurodė tai, kad
A.Sutkaus darbą yra įsigijęs garsus britų dainininkas Eltonas
Johnas, 2009 metais fotografas Rimaldas Vikšratis
gavo apdovanojimą Europos fotografijos festivalyje „Rencontres
d'Arles“, pats pašnekovas tapo šiemet vykusio Baltijos šalių
fotografijos konkurso „Baltic Photo Contest 2011“ nugalėtoju.
Itin žinomas kaip įvarių žmonių - menininkų, sportininkų,
paprastų žmonių - portretų autorius A.Aleksandravičius pasakojo
jau nufotografavęs apie 800 žmonių, tarp jų žymių Rusijos,
Ukrainos, Lietuvos asmenybių.
„Man įdomiausia, kai kažkiek laiko praeina, žiūrėti į
galeriją žmonių, kurie išėjo. Ši vertybė, ką žmonės
fotografuoja, manau, yra reikšminga, nes tų žmonių jau nebėra
(...) Tai išlieka - kažkas apie žmogų“, - pasakojo menininkas.
Pašnekovas apgailestavo, kad taip ir nepavyko įamžinti kino
režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus, kad neturėjo galimybės
nufotografuoti aktoriaus Broniaus Babkausko.
Kalbėdamas apie portretus, A.Aleksandravičius tvirtino, kad itin
sunku fotografuoti aktorius, kurie įsijungus fotoaparatui tampa
kuriuo nors iš vaidintų personažų. Tuo metu rašytojus įamžinti
yra gana nesunku, nes jie visada padaro, ką paprašyti - paprašius
pozuojant tiesiog sukurti kokią nors eilutę, jie taip ir padaro, ir
nuotrauka pavyksta. Apibendrindamas jis teigė, kad lengviausia
fotografuoti ne menininkus.
Žymus fotografas sakė vertinantis dabartines skaitmenines
technologijas, palengvinančias fotografų darbą.
„Kitos pozicijos daugiau laikosi vyresni fotografai, tačiau
dabar, jeigu ir su juostele jie fotografuoja, vis tiek ją neša į
skaitmeninę laboratoriją ir ten daro nuotrauką, taigi vis tiek
išeina skaitmeninė fotografija. Kaip man vienas bičiulis sakė: į
Prancūziją niekas arkliu nebevažiuoja, o skrenda oru ar greitaeige
mašina“, - kalbėjo A.Aleksandravičius.
„Aš galvoju, kad naujo nereikia bijoti. Viskas priklauso nuo
individualaus pateikimo - esmė yra rezultatas. Aš savo laiku dariau
viską su didintuvu, raudona šviesa, kartais nostalgiją jaučiu ir
norėtųsi įlįsti į laboratoriją, pasigaminti kokią fotografiją,
bet dabar tas pats didintuvas yra kompiuteris. Su juo lengviau
apdirbti fotografijas“, - tvirtino kūrėjas.
Jis sakė buvęs laimingas sužinojęs, kad gavo premiją - buvęs
„įvertintas valstybėje, kurioje gyvena“.
A.Aleksandravičius gimė 1960 metais. Per savo karjerą Lietuvoje
ir užsienyje surengė per aštuoniasdešimt personalinių parodų.
2002 metais jam skirta Kultūros ministerijos premija už
aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros
temomis. 2003 metais konkurse „Fuji Euro Press Photo“ menininkas
pripažintas geriausiu Europos portretistu. Tais pačiais metais jam
Vyriausybė skyrė meno premiją už reikšmingus Lietuvos menui ir
kultūrai darbu“. 2007 metais prezidentas Valdas Adamkus fotografą
apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu“. 2008 metais
A.Aleksandravičiui įteiktas Nyderlandų Riterio ordinas, 2009 metais
apdovanotas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40 -mečio aukso
medaliu.