Kol Didžioji teatro scena rekonstruojama, teatras tikisi bent mažosiose scenose išlaikyti kauniečių susidomėjimą drama. KVDT repertuaro žanrinis spektras tai puikiai patvirtina.
Anot teatro direktoriaus Egidijaus Stanciko, be žiūrovų teatras negali egzistuoti. Šią paprastą, bet turbūt dažnai pamirštamą tiesą sau bei kitiems ir nusprendė priminti Kauno valstybinis dramos teatras, gruodžio 19 dieną švenčiantis savo 91-ąjį gimtadienį.
„Tai darome ne dėl to, kad teatrui trūktų žiūrovų dėmesio. Bet todėl, kad teatralus kasdienė rutina dažnai priverčia užmiršti tai, dėl ko dirbama, kuriama, siekiama. Todėl, kad žiūrovus (ypač prieš Kalėdas) pramogų ir laisvalaikio paslaugų pasiūla dažnai užgožia tikrąsias vertybes, kultūrą, kokybę“, - teigia teatro vadovas.
Būti reikalingu žiūrovams teatrui rūpi ne tik dėl jų nuperkamų bilietų. Be kultūringo, nuoširdaus, gyvai reaguojančio, išprususio žiūrovo teatras merdi, aktoriai vaidina į tuštumą salėje, kūryba praranda prasmę. Nuolat palaikyti žiūrovų dėmesį aukščiausios kokybės spektakliais - be galo sudėtinga užduotis. Tačiau Kauno valstybinį dramos teatrą sunkiausiais laikotarpiais visada paremdavo jo paties istorija, gyvasis jo paveldas, įsigėręs pastato sienose, gyvų teatro veteranų pasakojimuose, išlaikytose tradicijose.
Šio teatro gimimo metai skaičiuojami nuo pirmosios profesionalaus valstybės teatro premjeros - Hermano Zudermano (Herman Sudermann) „Joninių“ 1920 - aisiais. Kauno dramos teatro istoriją kūrė pasaulinės teatro asmenybės ir visų laikų Lietuvos teatro elitas, kuris troško menu perteikti kultūrinę išmintį, atskleisti giliausias, kasdienybėje nepasiekiamas sielos kerteles, palaikyti žmones dvasiškai sunkiu laikotarpiu.