Jo kūrimas, anot architektų, padės išsaugoti Lietuvos
architektūros paveldo medžiagą - brėžinius, planus, kuriuos
gresia negrįžtamai prarasti, mat kai kurie architektai nesistengia
saugoti savo brėžinių, o sistemiškai nuo muziejaus uždarymo jie
nebuvo kaupiami. Be to, pastaruoju metu mirė nemažai garsių
sovietmečiu kūrusių architektų.
Tikimasi, kad VAM ekspozicija bus įnašas į ateityje planuojamą
atkurti Architektūros muziejų.
„Kadangi senasis muziejus uždarytas, dėl naujojo dar vyksta
derybos. Mes atsidūrėme tokiame juodame tarpe, kai šiuo periodu
nėra jokio medžiagos kaupimo. Šis virtualus muziejus ir lemia, kad
visgi bandoma užkaišyti šią skylę, kad nedingtų šis periodas.
Nes nėra nei politikos, nei metodikos, nei sistemos, kaip rinkti tuos
darbus“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos
architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius.
Interneto adresu arch-muziejus.lt pasiekiamoje ekspozicijoje
pateikiama apie 200 eksponatų: planų, brėžinių, eskizų, pagal
juos iškilusių pastatų fotografijų. Kol kas pagrindiniai
eksponatų šaltiniai - asmeniniai archyvai.
J.Vaškevičius viliasi, kad virtualus muziejus bus tarpinis
žingsnis prieš atkuriant Architektūros muziejų: „Tai laikinas
dalykas, iš bėdos, bet mes jį matome kaip nedidelę integralią
dalį normalaus europinio architektūros muziejaus“.
Šiuo metu vyksta derybos su ministerijomis, kas turėtų tuo
rūpintis, iš kur būtų gautas finansavimas ir kokio masto muziejus
tai būtų.
Virtualų muziejų kūrusio kūrybinių industrijų parko
„Architektūros centras“ vadovės Aidos Štelbienės teigimu, naujasis
muziejus skirtųsi nuo senojo - būtų stengiamasi jį paversti
įdomiu ir patraukliu visiems lankytojams.
„Mūsų siekiamybė, vizija atkurtojo muziejaus skirsis nuo iki
šiol egzistavusio, kur buvo iš esmės tik kaupiami fondai ir
atliekama mokslinė veikla – naujasis muziejus jau būtų tikras
kultūros centras su edukacinėmis programomis, kilnojamomis ir
nekilnojamomis parodomos, konferencijomis, seminarais - labai gyvas
kaip ir visi europiniai muziejai, kurie atraktyviai pateikia šią
medžiagą“, - teigė ji.
1968-2006 metais Vilniuje, Šv. Mykolo bažnyčioje, veikęs
Architektūros muziejus rinko, saugojo, tyrė ir populiarino Lietuvos
profesionaliosios architektūros eksponatus. Juos muziejui perdavė
daugybė Lietuvos architektų. Brėžinius, dokumentus apie XX
amžiaus pirmosios pusės Lietuvos architektūrą išeiviai siuntė ir
iš JAV, Australijos.
2001-aisiais muziejaus fonduose buvo per 50 tūkst. miestų ir
miestelių planų, pastatų projektų, brėžinių, piešinių,
fotografijų.
Prieš penkerius metus vykdant Kultūros paveldo centro, kuriam
tuo metu Architektūros muziejus buvo pavaldus, reorganizaciją,
pastarasis buvo uždarytas, o jo fondai pasklido po įvairias
institucijas. Anot architektų, dalis jų buvo sunaikinta.