Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė per 107 tūkst. litų, dar 10 tūkst. litų pridėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracija.
Kultūros paminklo statusą turinti XVII a. pabaigos Palėvenės bažnyčia vadinama vienu originaliausių Lietuvos liaudiško baroko pavyzdžių. Šv. Tomo Akviniečio altorius yra vienas iš devynių XVIII a. vidurio altorių, iš kurių šiandien restauruoti trys: centrinis, šv. Dominyko ir šv. Tomo Akviniečio.
Nuo pastarojo antablemento restauratoriai pašalino ankstesnių remontų metu atsiradusį cementinį tinką, sutvirtino byrančius senų plytų paviršius, išsaugojo seną išlikusį dirbtinį marmurą, kuris buvo restauruotas. Nuvaškuoti kolonų, piliastrų ir marmuro paviršiai, ant kolonų atkurtas marmuro raštas. Restauruota turtinga lipdyba - angelai, kartušai, konsolės, vazos.
Visos šv. Tomo Akviniečio altoriaus būtinos detalės ir paviršiai paruošti auksavimui, padengiant juos specialiomis medžiagomis. Tačiau angeliukų sparnai, kolonų kapiteliai, rokaičių fragmentai bus auksuojami jau kitąmet. Atliktus darbus įvertinusi Kultūros paveldo departamento Restauravimo taryba nusprendė, jog esamos klimato sąlygos neleidžia tęsti darbų.
Domininkonų vienuolyną fundavo ir 1676 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su iš Siesickių giminės kilusia žmona Marijona. Nedidelė vienanavė bažnytėlė ilgainiui augo - iš abiejų pusių buvo primūrytos trys bažnyčios aukščio koplyčios, o XVIII a. viduryje už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras. XVIII a. viduryje šventovės interjerą praturtino puošnūs rokoko formų altoriai, gausiai išpuošti skulptūromis, ornamentų lipdiniais bei polichromija.
Tarpukariu bažnyčia buvo remontuojama - perdažyta, viduje įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apdegė ir buvo atstatyta.