„Pakankamai efemeriška ir ne visai apibrėžta ekonominė
situacija, nežinant, ar čia auga Lietuvos ekonomika, ar ji
atsigauna, ar ne, planuojant lėšas, pakankamai konservatyviai
nuteikia. Su ribotais ištekliais, kuriuos turėjome, nemanau, kad
buvo išnaudotos visos galimybės. Jeigu būtų daugiau lėšų,
būtų galima ir labiau pažymėti jubiliejinę datą, bet nemanu, kad
blogai pavyko ir taip“, - BNS sakė kultūros ministras.
Pasak jo, nėra galimybės gausiai vežioti menininko dailės
darbų, nes juos reikia tausoti.
„Egzistuoja techninis, specifinis aspektas, kad M.K.Čiurlionio
originalai negali keliauti, negali būi viešai rodomi visą laiką,
nes jiems reikia pailsėti tiek nuo šviesos, tiek nuo transportavimo.
Jiems visada keliauti yra gana kenksminga“, - kalbėjo ministras.
Jis išskyrė sėkmės sulaukusią Milano Karališkųjų rūmų
muziejuje „Palazzo Reale“ parodytą menininko parodą.
Ministras pripažino, kad mirties metinių minėjimas Lietuvoje
didelio rezonanso nesukėlė.
„Problema yra ta, kad kiekvienas lietuvis yra užaugęs su
M.K.Čiurlionio vardu ir kūryba, kuri jį lydi nuo ankstyviausių
prisiminimų (...) Taigi, M.K.Čiurlionio metų minėjimas, ypač
mirties metinių minėjimas, gal nesukėlė tokio labai didelio
rezonanso ir neprivertė apskritai naujai pažiūrėti į
M.K.Čiurlionį“, - svarstė A.Gelūnas.
Jis išskyrė Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje
Kaune atidarytą didelę M.K.Čiurlionio kūrybos parodą, kur
publikuoti nežinomi menininko darbai, fotografijos. Ministro teigimu,
ji įnešė šiek tiek šviežumo.
Kultūros ministras pabrėžė, kad prie M.K.Čiurlionio kūrybos
sklaidos ypač prisidėjo europarlamentaras muzikologas Vytautas
Landsbergis, Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Osvaldas Daugelis
ir buvusi kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu „už
Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą“ tapęs
V.Landsbergis BNS sakė, kad M.K.Čiurlionio kūryba tiek Lietuvoje,
tiek užsienyje nėra pakankamai žinoma.
Anot jo, iš šio menininko galima būtų pasimokyti tikrumo,
nuoširdumo ir sąžiningumo.
„Jis atsivėrė kaip itin įdomus, įkvepiantis tiriamojo darbo,
supratimo ir atlikimo dalykas, tad po kitus kūrėjus net nesidairiau.
Kai ką dar darydavau imdamas kaip papildomas temas“, - savo
susidomėjimą M.K.Čiurlionio grindė europarlamentaras.
M.K.Čiurlionio mirties metinės taip pat yra įsimintinų
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos
(UNESCO) sukakčių sąraše.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė
Gintarė Tamašauskaitė BNS sakė, kad buvimas šiame sąraše didina
sukakčių matomumą bei žinomumą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu
mastu, skatina tarpinstitucinę bei tarpvalstybinę partnerystę.
„Į UNESCO minimų sukakčių kalendorių kas dveji metai visos
UNESCO valstybės narės ir asocijuotos valstybės narės gali
pateikti pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelniusių
žmonių bei įvykių jubiliejinių datų kandidatūras. Sukakčių
buvimas tarptautiniame sukakčių sąraše prisideda prie pasaulinės
ar regioninės reikšmės įžymių asmenybių, svarbių jubiliejinių
įvykių ar kitų datų populiarinimo ir nacionaliniu, ir tarptautiniu
mastu“, - sakė G.Tamašauskaitė.
M.K.Čiurlionis gimė 1875 metais rugsėjo 22 dieną Varėnoje.
Jis sukūrė apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių, nors didelė
dalis muzikos rankraščių neišliko, jam priskaičiuojama nuo 350
iki beveik 400 muzikos kūrinių. Menininkas mirė 1911 metų
balandžio 10 dieną Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike, netoli
Varšuvos.