„Aš įsivaizduoju, kada nors turėtų atsirasti, gal jau ir seniai
turėjo atsirasti, ir kitose valstybėse gal egzistuotų koks nors
Čiurlionio institutas. Nes tai yra toks šakotas ir turtingas
palikimas, ir problematika yra taip išsišakojusi, kad turėtų dirbti
nemažas būrys žmonių, ir būtų geriau pagal koordinuotą programą“, -
baigiantis Čiurlionio metams Lietuvos radijui kalbėjo garsiausias
M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas prof. Vytautas Landsbergis.
„Kol kas to nėra nei prie Kauno Čiurlionio muziejaus
(Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus - ELTA), nei
Čiurlionio draugija, kurią man kažkada pavyko įsteigti dar
paskutiniais sovietiniais metais, nepajėgi pati tapti tokiu
institutu, jeigu valstybė nesteigia arba neatsiranda kokio nors
milijardieriaus. Mes ne Amerika, pas mus tokių nėra, kurie paliktų
porą milijardų, kad veiktų Čiurlionio institutas, pastatytų rūmus,
paskirtų atlyginimus. Čia fantastika - Lietuvoj to nėra ir dar
greitai nebus. Bet gal valstybė pradės galvoti, gal po dešimties,
dvidešimties metų ir atsiras tai, ką aš matau kaip Čiurlionio
institutą...“ - svarstė V.Landsbergis.
Užsienio šalyse veikia garsiausių kūrėjų vardais pavadinti
nacionaliniai institutai, pavyzdžiui, Ispanijoje - Servanteso
institutas, Lenkijoje - Frideriko Šopeno ir Adomo Mickevičiaus
institutai, turintys atskirus rūmus, finansuojami valstybės. Jie ne
tik populiarina konkrečių menininkų kūrybą, bet ir visą tos šalies
kultūrą pasaulyje, skatina tarptautinius kultūros mainus.
Dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis (1875-1911) gimė
Varėnoje, mokėsi Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose, Varšuvos
dailės mokykloje, gyveno ir kūrė Vilniuje ir Sankt Peterburge. Mirė
Lenkijoje, netoli Varšuvos. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Pasak menininko kūrybos tyrinėtojų, visas žinomas M.K.Čiurlionio kūrybinis palikimas saugomas Lietuvoje, išskyrus keletą dailės kūrinių Sankt Peterburge ir Varšuvoje.