Kultūros ministro Arūno Gelūno teigimu, taip siekiama išvengti galimų pažeidimų dėl to, kaip įstaigų vadovai moka darbuotojams ir kokį atlyginimą nusistato patys.
„Kiekvienas kelio ženklas atsiranda, nes avarija toje vietoje
būna įvykusi. Taip ir šiuo atveju. Aš nenoriu įvardinti
personalijų, bet kai kurios teatrinių ir koncertinių organizacijų
personalijos iš vadinamų uždirbtų lėšų, kurios nebūdavo tokios
menkos, sau lengva ranka išsimokėdavo iki 20 proc. pelno dalį.
Uždirbtos lėšos neviršydavo 17 proc. bendrų valstybės dotacijų
ir sudarydavo menką dalį visų lėšų, tačiau net tuomet sau
skiriamos sumos buvo solidžios“, - BNS sakė kultūros ministras.
Jis teigė, kad tokią tvarką nuspręsta nustatyti remiantis 2010
metų Valstybės kontrolės išvada, kurioje minima, kad autoriniai
atlyginimai minėtose įstaigose mokami neskaidriai, o autoriams yra
mokami pinigai, nesant aiškios tvarkos.
„Sudarant autorines sutartis su autoriais dėl spektaklių
sukūrimo pavaldžiose įstaigose (Simfoninis orkestras, rež.
D.Ibelhauptaitė) ir ministerijos valdymo srities įstaigose
(Nacionalinis dramos teatras, rež. A.Večerskis ir kt.) numatyta, kad
dalis pajamų, gautų už parduotus bilietus (4 – 5 proc.
simfoniniam orkestre; nuo 2 iki 20 proc. Nacionaliniame dramos teatre)
bus mokama autoriams“, - rašoma minėtoje kontrolės išvadoje.
„Minėtos įstaigos honorarus autoriams mokėjo neįvertinusios
patirtų išlaidų (pastatų ir įrenginių eksploatacijos,
komunalinių paslaugų, darbo užmokesčio ir kt.), susijusių su
spektaklių rodymu. Visos patirtos išlaidos apmokėtos valstybės
biudžeto asignavimais. Taikoma neskaidri autorinių atlyginimų
apmokėjimo sistema, kai autoriams mokamas skirtingas atlygis,
nenustačius skyrimo kriterijų ir neatskleidus autorinio atlyginimo
procentinės dalies nustatymo motyvų“, - tuomet konstatavo valstybės
kontrolieriai.
Pasak Valstybės kontrolės, apmokėjimo sistema, kai mokamas nuo
gautų pajamų nekintamas atlygis autoriams, yra ydinga, ir esą tokiu
būdu valstybės biudžeto lėšos ir kiti viešieji ištekliai
naudojami visoms spektaklių patirtoms išlaidoms dengti, autoriams
gaunant didžiausią naudos dalį.
„Darbo grupė nusprendė patys nenustatyti tokios tvarkos ir
neprimesti visoms įstaigoms, bet leisti pačioms organizacijoms
atitinkami su jų specifika nusistatyti kriterijus. Bet kokiu atveju
tai yra korupcijos prevencija“, - BNS sakė kultūros ministras.
Jis teigė, kad Kultūros ministerijos darbuotojai patikrins
kiekvieną gautą tvarką, siekiant išvengti neskaidrumo.
„Tos tvarkos, aišku, bus ministerijoje analizuojamos ministerijos
specialistų, ir jeigu pamatys mūsų specialistai klastą ar galimų
korupcinių spragų, tai bus grąžinta atgal tobulinimui“, - tvirtino
A.Gelūnas.
Ministro teigimu, jei iki sausio 30-osios teatrai ir koncertinės
įstaigos tvarkų nepateiks, radikalių sankcijų nebus imamasi,
tačiau piktybiškai jų nepateikiant vadovams bus skiriamos
nuobaudos.
Anot jo, tokie įvykiai skatina galvoti apie galimybes kultūrines
biudžetines įstaigas paversti viešosiomis įstaigomis, nes tai
leistų lanksčiau joms disponuoti lėšomis, jas lanksčiau naudoti.