Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1976 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1993 – 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros lektorius, nuo 2011 m. šio universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.
1991 m. R.Požerskiui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. 2005 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. – Lenkijos prezidento „Auksiniu Kryžiumi“ už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.
Parodoje, pirmą kartą rodytoje 2003 metais Vokietijos Burghausen fotografijos muziejuje, vėliau – įvairiuose Lietuvos miestuose, Romualdas Požerskis fotografine kalba pasakoja apie svarbiausius įvykius, atspindinčius Lietuvos kelią į nepriklausomybę: Baltijos kelią, Lietuvos kariuomenės atkūrimą, laisvės gynimą 1991 metų sausio 13-ąją, Rusijos kariuomenės pasitraukimą.
„R.Požerskio paroda siūlo skaityti reikšmingąjį naujausios 1988–1993 metų Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas. Tai buvo nepaprastas laikas ne vien Lietuvai – griuvo paskutinioji Europoje sovietų imperija. Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai.
Ir po pusės šimtmečio okupacijų bei naikinimų jie tebebuvo nepraradę orumo, suvokimo, kuo skiriasi gėris ir blogis, sava gimtoji žemė ir tolimi svetimi kraštai, pačių valstybė ir svetimos valstybės smurtu primesta melaginga tvarka“, – sako prisimena Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis.