Tautodailininkė M. Stanevičiūtė-Počiulpienė (1910-2005) gimė Kėdainių rajone, Novočebių kaime, jaunystę praleido Skaistgiriuose, gyveno Kaune. Po vyro mirties 1974 metais persikėlė į Vilnių pas dukrą menotyrininkę Alę Počiulpaitę, su ja, nepaisydama amžiaus ir sveikatos, ėmė važinėti po ekspedicijas ir kūrybines stovyklas.
Švilpukų, liaudyje vadinamų molinukais, lipdymu susidomėjo būdama garbaus amžiaus. Vieną po kito nulipdžiusi šimtus gražiai išmargintų skardžiai švilpiančių švilpukų tapo pripažinta meistre. Daugiausia lipdė paukštelius: antytes, gulbeles, višteles, gaidelius. Mėgo ir įvairių charakterių avinėlius, arkliukus, žirgelius su raiteliais. Sukūrė keletą siužetinių skulptūrėlių - prakartėlių, velykinių avinėlių. Kurdama išlaikė liaudies tradiciją ir praturtino ją savitu meniniu braižu.
1990 m. M. Stanevičiūtė-Počiulpienė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, dalyvavo respublikinėse ir užsienio parodose. 1999 m. tautodailininkei paskirta Kultūros ministerijos premija už etninės kultūros puoselėjimą.
Tautodailininkės molinukų ryšį su atbundančia gamta parodoje sustiprina margučiai iš Lietuvos nacionalinio muziejus rinkinių.