„Visuotinės lietuvių enciklopedijos anksčiau ar vėliau laukia tas pat. Mes tam ruošiamės“, – sakė didžiausią lietuvišką enciklopediją rengiančio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) direktorius Rimantas Kareckas.
Tačiau Visuotinės lietuvių enciklopedijos skaitmeninės versijos dar teks palaukti. „Mes šiuo metu septyniolikto enciklopedijos tomo pagrindu rengiame skaitmeninio varianto bandomąją versiją, taip pat kuriame paieškos mechanizmus, kurie bent man iš tikrųjų daro didelį įspūdį. Artimiausiais metais vadinamoji pilotinė versija turėtų būti baigta. Tada lauks kiti dalykai.
Tarkim, aš labai nenorėčiau, kad skaitmeninis enciklopedijos variantas būtų leidžiamas kompaktiniame diske, kuris ne itin daug skirtųsi nuo popierinės versijos, nes jo nebūtų galima atnaujinti, papildyti, pataisyti. Su internetine versija greičiausiai irgi būtų rūpesčių.
Jeigu ji būtų mokama, kažin ar nedidelėje Lietuvoje sulauktume daug norinčiųjų susimokėti. Jei nemokama, kiltų klausimas, kas išlaikytų enciklopedijos sudarytojus, atnaujintojus, pildytojus, prižiūrėtojus? Be valstybės paramos niekaip neišsiverstume, net ir sumažinę darbuotojų skaičių“, – kalbėjo R.Kareckas.
Šiuo metu MELC svetainėje galima užsisakyti Visuotinės lietuvių enciklopedijos 21 tomą – užsakytą tomą atsiimant leidyklos knygyne jo prenumerata kainuoja 92,82 lito, o jei tomas atsiimamas pašte, kaina padidėja 11 litų. Knygyne jis kainuos dar bent 20 proc. brangiau. Visuotinės lietuvių enciklopedijos iš viso turėtų būti išleista 25 tomai. Paprastai pasirodo du tomai per metus.
„Viena galiu tikrai pasakyti – tai bus Lietuvoje paskutinė popierinė didžioji enciklopedija“, – sakė R.Kareckas.
Jis teigė, kad su kiekvienu nauju tomu šios enciklopedijos pirkėjų mažėja: „Pirmasis tomas sukėlė tikrą euforiją. Jo buvo išpirkta keliasdešimt tūkstančių egzempliorių. Antrąjį tomą išleidome 17 tūkst. egzemliorių tiražu, o dvidešimtąjį – jau tik 12 tūkst. egzempliorių tiražu.“
R.Kareckas pastebėjo, kad Visuotinę lietuvių enciklopediją pirkėjai vis labiau linkę įsigyti internetu. Šiuo metu daugiausia jos parduodama didžiausio knygynų tinklo „Pegasas“ knygynuose. Antrąją vietą užima internetinis knygynas patogupirkti.lt.
Kada Visuotinė lietuvių enciklopedija atsidurs internete, R. Kareckas neprognozuoja. Tai lems daug veiksnių – svarbus bus ir šalies valdžios žmonių požiūris. „Vis dėlto ar galiu tikėtis, kad šią enciklopediją internete naršysiu po penkerių metų?“ – neatlyžau. „Tikrai ne vėliau“, – galiausiai ištarė pašnekovas.
Kompaniją „Encyclopaedia Britannica“ atsisakyti popierinio varianto irgi privertė tai, kad 32 tomų enciklopedijos pardavimai labai smuko. „Spausdintos enciklopedijos pardavimai buvo labai menki“, – interviu BBC pripažino „Encyclopaedia Britannica“ prezidentas Jorge Cauzas. Šiuo metu kompanija kone 85 proc. pelno sukrauna internetinė prekyba.
Kita vertus, prie sprendimo liautis spausdinti enciklopediją „Britannica“ prisidėjo ne tik vartotojų įpročių pokyčiai, bet ir tai, kad elektroninę enciklopediją galima nuolatos atnaujinti, be to, surasti norimą informaciją internetinėje versijoje paprasčiau ir greičiau nei storose knygose.
„Spausdinta enciklopedija pasensta tą pat akimirką, kai ją atspausdini, o mūsų internetinė enciklopedija atnaujinama nuolat“, – kalbėjo J. Cauzas. Jo vadovaujama kompanija „Encyclopaedia Britannica“ pastaruoju metu daugiausia leidžia ne enciklopedijų, o elektroninės mokomosios medžiagos.