26 metų dirigentė M.Gražinytė studijuoja Leipcige ir Ciuriche, dirba Heidelbergo teatre. Jos batutai paklūsta įvairių šalių simfoniniai orkestrai. Tačiau Lietuvoje su visa simfoninės muzikos programa ji pasirodė pirmą kartą.
Kauno valstybinėje filharmonijoje su Kauno miesto simfoniniu orkestru (KMSO) penktadienį gimtinėje debiutavusi dirigentė prisipažino, kad jau po pirmos repeticijos Lietuvoje buvo priblokšta ir ateityje sau linkėjo naujų išbandymų.
– Kodėl debiutui gimtinėje pasirinkote Kauną ir šio miesto simfoninį orkestrą? – paklausiau M.Gražinytės.
– Yra tekę diriguoti Vokietijos, Čekijos, Bulgarijos simfoniniams orkestrams. Kiekvienoje šalyje susiduriu vis su kitokiais charakteriais. Magėjo pabandyti padirbėti ir Lietuvoje.
Praėjusį rudenį sužinojau, kad KMSO ieško pamainos Modestui Pitrėnui – rengiamas konkursas užimti jo vietą. Tuo metu buvau Čekijoje. Pagauta impulso supratau, kad tai ir yra proga atvykti į Lietuvą, susipažinti su orkestru.
Čiupau telefoną ir paskambinau orkestro meno vadovui Algimantui Treikauskui. Jis pakvietė surengti koncertą.
– Kokį įspūdį jums paliko KMSO, kaip pavyko sutarti?
– Neslėpsiu, į Lietuvą važiavau ruošdamasi blogiausiam. Bijojau, kad rasiu pavargusius, abejingus žmones. Tačiau nutiko atvirkščiai. Jau po pirmosios repeticijos buvau nustebinta.
Orkestras išsiskiria tuo, kad kiekvienas jo narys trokšta groti ir išmokti ką nors nauja. Yra ir labai patyrusių, ir dar tobulėti galinčių muzikantų. Tačiau svarbiausia, kad orkestras turi didelį potencialą ir nori dirbti.
– Ar jūsų amžius ir tai, kad esate moteris, muzikantams nesukelia nepasitikėjimo?
– Taip, dirigenčių nėra daug. Pavyzdžiui, Berlyno, Vienos simfoniniuose orkestruose damų nėra. Tačiau man tai nesvarbu. Manau, kad viską nulemia profesionalumas. Kai esi gerai išstudijavęs kūrinius, pasitiki savimi, tai pajunta ir muzikantai. Nepasitikėjimas išgaruoja ir telieka bendras tikslas – muzika.
Man padeda vokiška mokykla. Į Kauną atsivežiau paruoštas simfonijos partijas, savo interpretacijų įrašus.
Garsiems dirigentams padeda asistentai. Aš tokios prabangos negaliu sau leisti.
– Debiutas Lietuvoje buvo ir konkursas užimti KMSO dirigento vietą. Ar gali nutikti taip, kad priimtumėte pasiūlymą dirbti su kauniečiais?
– Heidelbergo teatre laukia spektakliai „Karmen”, „Ariadnė”, kursai Ciuriche, muzikos festivalis Zalcburge.
Apie konkursą ir jo rezultatus dar negalvoju, jie paaiškės gegužę. Tada ir matysiu, ką pasiūlys likimas.
Tačiau gerai žinau, ko iš tiesų noriu, – daug dirbti, lieti prakaitą ir patirti vis naujų išbandymų.
Studijuoja ir dirba užsienyje
M.Gražinytė mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Graco muzikos ir vaizduojamojo meno akademijoje, Bolonijos muzikos konservatorijoje. Studijas tęsia Leipcige ir Ciuriche.
Pernai jaunoji dirigentė pradėjo dirbti Heidelbergo teatro antrąja kapelmeistere. Pirmuoju savarankišku lietuvės darbu šiame teatre tapo meksikiečių kompozitorės M.Rodriguez kamerinės operos „Fridos laiškai” apie žymiąją tapytoją Fridą Kahlo pasaulinė premjera.
Kauno valstybinėje filharmonijoje ji pristatė programą su KMSO bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Londono karališkosios konservatorijos absolvente pianiste I.Petrauskaite. Programoje skambėjo L.van Beethoveno kūriniai ir kompozitorės R.Šerkšnytės kompozicija „Mažojo princo pasaka”.