Paryžius turi savo gyventojus, ne tik svečius. Anksti ryte, kai minios turistų dar miega, miestas priklauso tik jiems. Prieš prasidedant darbo dienai mažų parduotuvėlių pardavėjos tvarko vitrinas ar tarpdury gurkšnoja rytinę kavą.
Dailininkai keliauja į įprastas darbo vietas Monmartre nešini ką tik nutapytais paveikslais. Moterys , išvedusios šuniukus, susitikusios tikriausiai su malonumu skuba apkalbėti pažįstamų ir kaimynų. Ne visiems, matyt, norisi skubėti į darbą.
Todėl prisėdęs ant suoliuko Liuksemburgo soduose žmogus įniko į rytinį laikraštį. Čia pat rytų kovos menų gerbėjas smūgiuoja į orą - įsivaizduojamą priešininką jam puikiai atstoja parko medžiai.
Ekstravagantiška keista pora, tvirtai susikibusi, skuba į savo prabangius apartamentus garsiajame „Ritz“ viešbutyje. Geriau vėliau, negu niekada?
O kažkas po nakties linksmybių, matyt, grįžo namo be batų – sprendžiant iš to, kad tie batai išdidžiai liko riogsoti vidury šaligatvio... Kol turistai miega, Paryžius priklauso tikriesiems jo gyventojams. Ir dar galbūt - pastabaus nepastebimo fotografo objektyvui.