Rytinis parodos atidarymas pasirodė tinkamiausias kauniečiui fotografui Algimantui Barzdžiui. Vilniaus senamiestyje, Mažosios Lietuvos ambasadoje (Vokiečių g. 22) pristatyta fotografijų ekspozicija „Vieną rytą Paryžiuje“.
Fotografas nepastebi ryškių skirtumų tarp rytų Vilniuje ir Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje tiesiog šilčiau, šviesiau, o išskirti galima nebent Liuksemburgo sodus – juose alsuoja laisvė. Gali daryti ką nori – snausti, valgyti, skaityti knygą. „O Lietuvoje prie snaudžiančio žmogaus parke vis dar gali prieiti ir policininkas“, – juokėsi fotografas.
Frankofonijos dieną atidarytos parodos kaltininkė – A. Barzdžiaus dukra, kuri mokosi prancūzų kalbos ir domisi kultūra. Visgi tai nebuvo specialiai kuriama ekspozicija – Algimantas daug keliauja ir Paryžius buvo tiesiog vienas iš objektų aplankytas prieš metus. Ten jis tuo metu kūrė dokumentinį filmą „Žmonės be vietos“ ir radęs laisvesnę akimirką eidavo gaudyti akimirkų.
Jis nepritaria nuomonei, jog Paryžius dažniausiai pateikiamas banaliai – jaučiamas romantikos dvelksmas, vaizduojamas Eifelio bokštas ir pan. Tokios asociacijos kyla dėl turistinės fotografijos – ji yra antras kelionės etapas, kai atvykus namo gali dar kartą sugrįžti į aplankytas vietas, pasidalinti įspūdžiais su draugais.
A. Barzdžius teigia, jog konkuruoti su vietiniais fotografais – neįmanoma: „Geresnė fotografija užsienyje – tiesiog atsitiktinumas, sėkmė pagaunant nuotaiką, įdomesnius žmones. O prasmės konkuruoti su vietiniais menininkais – nematau.“ To jis nedarė ir Prancūzijoje.
Nuotraukose matome, kad Paryžius turi savo gyventojus, ne tik svečius. Ankstų rytą – miestas yra tik jų. Pokalbiai, dailininkai su paveikslais užantyje kulniuoja į darbą, Liuksemburgo soduose skaitomi rytiniai laikraščiai, poilsis po naktinių linksmybių – tai keletas iš vaizdinių, kuriuos fiksavo lietuvis.
Jis pastebėjo, kad paryžiečiai visai nebijo fotoaparato, o kai nenori fotografuotis – tiesiog pakelia ranką. Lietuvis greičiausiai imtų bėgti ar rėkti.
Algimantui Barzdžiui fotografuoti užsienio šalyse lengviau: „Akis nėra įpratusi prie aplinkos, kaip pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, kur jau niekas nestebina ar manai, jog vaizdinys nevertas kadro. Kitoje aplinkoje žvilgsnis tampa aštresnis.“
Jis pripažįsta, kad fotografuojant žiniasklaidai, fotografija buvo tapusi darbu ir nuo to tiesiog norėdavosi pailsėti. Dabar vyras vėl pastebi įvairiausias linijas, atspindžius baloje, peizažus, kurie nejučia skatina fiksuoti.
Fotografas džiaugiasi, kad dabar vis daugiau fotografuojančių jaunų žmonių, bet pabrėžia, kad svarbiausia yra ne išmokti jas retušuoti, o taip nutraukti akimirką, kad ji nereikalautų papildomų efektų. „Darykite geras nuotraukas ir nereikės naudoti Photoshop programos“, – pabrėžia kūrėjas.
Prancūzijos dvelksmą bus galima pajusti iki balandžio 2 d.