Kovo mėnuo Niujorke – didžiųjų meno mugių metas. Šalia tarptautinės meno mugės „The Armory Art” rengiama daugybė ją lydinčių renginių. Vienoje tokių mugių šiemet dalyvavo ir Vilniaus „Vartų” galerija.
Meno mugė „Volta NY” vyko pačiame Manhatano centre, netoli garsiojo dangoraižio „Empire State Building” įsikūrusio verslo centro vienuoliktajame aukšte.
Įtakingas internetinis meno portalas Artinfo.com „Volta NY” pavadino viena lengviausiai pasiekiamų ir maloniausių stotelių Niujorko meno mugių savaitės maratone.
O tarp trylikos įdomiausių šios mugės autorių paminėjo ir „Vartų” pristatyto menininko M.Lukošaičio piešinius.
„Po tos apžvalgos padaugėjo specialiai mūsų stendo ieškančių žmonių. Matyt, daugelis neturi galimybės apžiūrėti visų tą savaitę pristatomų ekspozicijų, todėl renkasi tik kuo nors išsiskyrusius autorius. Būti pastebėtiems Niujorke – didžiulė sėkmė”, – šypsojosi „Vartų” galerijos direktorė Laura Rutkutė.
Tiesa, jai nereikėjo laukti žiniasklaidos įvertinimų, kad pajustų, jog sprendimas ryškių spalvų ir naujųjų technologijų kupinoje mugėje pristatyti nespalvotu pieštuku nupieštus M.Lukošaičio darbus buvo iš tiesų teisingas.
Nors „Vartai” nepardavė iš karto visos kolekcijos kaip Kopenhagos „Larmgallery”, keli M.Lukošaičio piešiniai buvo nupirkti gana greitai. Vieni pirmųjų pirkėjų – kolekcininkų pora iš Rygos, specialiai atvykusi į Niujorko mugių savaitę papildyti savo kolekcijos.
„Įdomu, kad Mindaugo darbais labiausiai domėjosi europiečiai – prancūzai, italai. Taip pat rusai. Vieni jų pirko, kiti – rezervavo darbus ar paliko kontaktus, prašydami atsiųsti nuotraukų. Matyt, jiems patogiau būtų pirkti Europoje, o ne JAV.
Tuo tarpu amerikiečiai, nors garsiai reiškė susižavėjimą, nieko nepirko. Jiems reikėjo ryškesnių, spalvingesnių darbų, kurių mugėje buvo iš tiesų daug”, – įspūdžiais dalijosi L.Rutkutė.
– Kaip nutiko, kad baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje labiausiai išgarsėjote piešinių ciklais? – paklausiau 31 metų M.Lukošaičio.
– Piešti mėgstu nuo pat vaikystės. Tai iš dalies ir įgimtas dalykas, kaip kokia absoliuti klausa. Matyt, turiu tam tikrų gabumų, dėl kurių tie piešiniai gerai pavyksta.
Tačiau nesinorėjo iššvaistyti potencialo. Todėl savo piešinius pradėjau eksponuoti tik tuomet, kai sukaupiau nemažą kūrybinę patirtį darydamas visai kitus dalykus, o ne šlifuodamas piešimo techniką.
Kaip tik dėl tos patirties dar mokydamasis M.K.Čiurlionio mokykloje nusprendžiau stoti į skulptūrą.
Žinojau, kad Skulptūros katedra – pati stipriausia Vilniaus dailės akademijoje. Ji universaliausiai parengia menininkus, nes ten dirbama ir su idėjomis, ir su forma, ir su medžiaga.
Todėl baigusio skulptūrą tavęs nevaržo jokios raiškos priemonės. Gali savo idėją įgyvendinti tapyboje ar videomene. Gali imtis piešinio. Juk svarbiausia – ne technika, o tai, ar menininkas turi ką pasakyti.
Aš darau įvairius kūrinius, instaliacijas. Iki šiol esu sukūręs tik vieną piešinių ciklą „Pasipriešinimas”. Tačiau jis man sukrovė kapitalą – išgarsėjau būtent kaip piešėjas.
– Kodėl Niujorko mugėje pristatėte savo naujo ciklo „Modernaus meno objektai” piešinius, o ne populiarųjį „Pasipriešinimą”, kuriame – pokario Lietuvos kovų už laisvę vaizdai?
– Visą „Pasipriešinimo” ciklą (100 piešinių) yra nusipirkęs Luizianos moderniojo meno muziejus Danijoje. Taigi tik jis ir gali jį dabar rodyti.
„Modernaus meno objektai” – dar nebaigtas, todėl niekur nerodytas ciklas. Jis atsirado iš studijų patirties. Juk studijuodamas visuomet pieši daug būsimų darbų eskizų.
Sukuri piešinį, projektą, kuris turėtų būti įgyvendintas – sukonstruotas, išdrožtas iš medžio ar išlietas iš metalo.
Tačiau dažnokai sumanymai neįgyvendinami ir lieka tiktai eskizais.
Man pasirodė įdomūs tie kūriniai, kurie tarsi apsigyveno piešiniuose. Jie niekuomet nebuvo sukurti realybėje, bet vis tiek gali jais grožėtis, apžiūrinėti ir kaip piešinį, ir kaip objektą.
Įdomu darbuose kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ne tik man, bet ir daugeliui kitų žmonių. Tai ir istorija, ir kultūros bei meno temos.
– Piešinys meno istorijoje dažnai romantizuojamas, ne kartą yra palygintas su poezija kaip ypatingą įkvėpimo akimirką sukuriamas menas. Jūs taip pat esate sakęs, kad piešiate iš galvos, o ne iš natūros. Ar tenka laukti, kol aplankys įkvėpimas?
– Netikiu mistika ir dvasiomis, kurios gyvena meno kūriniuose. Iš prigimties esu stebėtojas, todėl galvoje turiu sukaupęs daugybę vaizdų, detalių ir situacijų, kurias panaudoju piešiniuose.
Sutinku, kad poezija, žodis yra labai arti žmogaus. Piešinys – taip pat. Kaip kardiograma, kurią piešia tiesioginis širdies impulsas. Atstumas tarp proto (sumanymo) ir piešinio – nedidelis, tik pieštuko grafito širdelės ilgio, bet man tai neatrodo itin svarbu.
Labai sunku kalbėti apie įkvėpimą, kai sukurta tiek istorijų apie įkvėpimo pagautus menininkus. Aš tai pavadinčiau paprasčiau – susijaudinimu.
Žmogus paima į rankas naują telefoną ar pamato gražią moterį ir susijaudina. Tai lygiai toks pat susijaudinimas kaip ir tas, kurį patiri, kai pamatai mintyse idėją, sugalvoji gerą kūrinio variantą.
Nuo Niujorko iki Stambulo
Kasmet kovo pradžioje Niujorke vykstanti šiuolaikinio meno mugė „Volta NY” – ne visai tradicinė galerijų mugė, o kviestinis šiuolaikinio meno projektas. Mugės direktorė A. Coulson savo nuožiūra pasikviečia galerijas, dirbančias ir su žinomais kūrėjais, ir su kylančiais talentais.
Viena pagrindinių šios mugės taisyklių – galerija gali pristatyti tik vieną autorių arba vieną kelių autorių projektą. Mugė orientuota ne tik į pirkėjus, bet ir į žiūrovus, nes jiems suteikiama galimybė išsamiai susipažinti su vieno ar kito kūrėjo darbais.
Vilniaus „Vartų” galerija „Volta NY” mugėje dalyvavo pirmą kartą, tačiau M. Lukošaičio piešinius ji jau yra pristačiusi Europoje. 2011 m. Vienos mugėje M. Lukošaičio darbai rodyti kartu su Ž. Kempino ir A. Zakarausko kūriniais.
Balandžio pabaigoje „Vartų” galerija į mugę „Slick Art” Briuselyje veža pačios jauniausios lietuvių menininkų kartos darbus. Rugsėjį planuojama pristatyti galerijos stendą Vienos mugėje. Jau gautas kvietimas ir į lapkritį Turkijoje vyksiančią Stambulo meno mugę „Contemporary Istambul”.
Lietuvių žiūrovai ir kolekcininkai M. Lukošaičio darbus turės galimybę pamatyti šių metų birželį tęstiniame „Vartų” galerijos projekte „ARTscape”, kuriame dalyvaus ir Izraelio menininkas R. Slavinas.