- Kultūros vėjai Lietuvoje ėmė pūsti nauja kryptimi – nepriklausomas teatras padovanojo vienos žymiausių lietuvių rašytojų „nestatomos“ pjesės spektaklį. Ar rašytojos drąsa, ar režisierės genialumas suteikė jėgų šiam pastatymui?
- Abu – ir drąsa ir genialumas – Jurgos, ne mano. Ji buvo įkvėpėja, o vėliau, prasidėjus repeticijoms, tapo ir mano mokytoja. Ji išmokė ieškoti šviesos. Jurgos Ivanauskaitės pjesės yra pakankamai sudėtingos, kad jas galima būtų inscenizuoti, gal todėl teatruose beveik nestatomos. Reikalingas labai savitas matymas. Tačiau šita pjesė pasirodė man artima. Joje užkoduota daug gilios prasmės, pasaulio išminties, intelektinių kodų. Tarsi lietuviškasis Leonardo da Vinčio kodas. Tai, apie ką pasakoja popiežius Benediktas XVI knygoje, išleistoje pernai metais, Jurga Ivanauskaitė dar anksčiau užkodavo šioje pjesėje: pasaulis ilgus šimtmečius siekęs pažangos kaip tik dabar ir kaip tik dėl technologijų atsidūrė ties globalinės katastrofos riba. Metas atsiverti, atsigręžti į kitas vertybes, atrasti šviesą savo viduje jeigu dar ne per vėlu. Ši pjesė palieka daug erdvės teatrinei kūrybai, kalba itin aktualiomis temomis, įdomiai sudėliotos mizanscenos, todėl ją ir pasirinkau.
- Spektaklyje atvirai ir net ciniškai dėstomi žmonijos skauduliai. Ar kūrinio tekstas toks aštrus ir neišbaigtas todėl, kad tai vienas paskutiniųjų rašytojos kūrinių?
- Žmogaus susinaikinimas – ne poezija. Tam, kad žmonės pabustų ir išgirstų, visai nebūtina dekoratyviai rašyti ir dar pagrąžinti. Manau, Jurga šią pjesę rašė tuomet, kai atėjo suvokimas dėl tikrųjų gyvenimo vertybių. Jeigu turi ką parašyti, tai rašyk taip, kaip yra. Tai vienas vertingiausių jos kūrinių, tai - „Bomba“. Ne literatūriniam pjesės grožiui, o prasmių gilumai ir teatriniam klausimui lenkiu galvą. Juk klausimas svarbiau už atsakymą. Prisipažinsiu, man šis spektaklis tarsi dokumentinis filmas, ne literatūrinis kūrinys – tarsi išpažintis žmonių, Jurgos sutiktų gyvenime, ir jos pačios išpažintis. Tai gyvenimas, virtęs menu.
Šiuolaikinio miesto žmogus, vilnietis, joje atpažins save, atpažins ir Jurgos viduje slypėjusius pavidalus, archetipus, kurie šioje pjesėje tarsi atlieka išpažintį. Personaže atėję iš kasdienybės į šventovę ir tiesiogine, ir pelkeltine prasme atskleižia savo sielą mirties akivaizdoje ir pasidalina su žiūrovais. Čia atpažinsite Jurgą. Net patys artimiausi jums žmonės nepažįsta jūsų iš tikrųjų. Šis spektaklis proga pabūti su Jurga Ivanauskaite ir jos kuriamuose archetipuose atpažinti save pačius.
Spektaklį galite pamatyti Ūkio banko Teatro Arenoje 19:00 val. balandžio 11 d., gegužės 10 ir 30 d., Vilniuje.