Naują V. Bacevičiaus kūrinių plokštelę Taikomosios dailės muziejuje pristatys jo iniciatorius pianistas Gabrielius Alekna, įrašų kompanijos „Toccata Classics“ vadovas Martinas Andersonas, apie kompozitoriaus fortepijoninę kūrybą ir unikalų „Žodžių“ ciklą pasakos muzikologas Edmundas Gedgaudas. Pristatymo metu taip pat bus reta proga Lietuvoje išgirsti G. Aleknos atliekamus V. Bacevičiaus kūrinius.
Tai jau antrasis V. Bacevičiaus muzikos įrašų leidinys britų įrašų kompanijos „Toccata Classics“ kataloge ir pirma fortepijoninę kompozitoriaus kūrybą pristatančios serijos dalis. Joje įrašyti visi septyni V. Bacevičiaus „Žodžiai“ įvairiems klavišiniams instrumentams (1933-1966), atspindintys naujų formų paieškas bei kompozitoriaus stiliaus evoliuciją. Daugiau nei pusė plokštelėje pateikiamų kūrinių įrašyti pirmą kartą.
Penkis „Žodžius“ solo fortepijonui įrašė jaunosios kartos lietuvių pianistas G. Alekna. Įrašant „Septintą žodį“ dviem fortepijonams jam talkino „Grammy“ apdovanojimams triskart nominuota amerikiečių pianistė Ursula Oppens, o „Antrą žodį“ vargonams atliko Niujorko Juilliardo mokyklos dėstytojas vargonininkas Matthew'as Lewis'as.
Keturiolikos konkursų laureatas pianistas G. Alekna yra V. Bacevičiaus muzikos žinovas, pirmasis iš lietuvių į garsiąją Juilliardo mokyklą Niujorke priimtas skiriant visą stipendiją, o 2006 m. tapo pirmuoju lietuviu, kuriam suteiktas šios mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis. Disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota kaip geriausia Niujorko Džuliardo mokyklos metų disertacija.
Šiuo metu Niujorke gyvenantis G. Alekna nuolat koncertuoja Lietuvoje su žymiausiais mūsų šalies kolektyvais. Neseniai Kauno filharmonijoje ir Vilniaus taikomosios dailes muziejuje jis koncertavo su Čiurlionio kvartetu.
Kompozitorius ir pianistas V. Bacevičius (1905-1970) šiandien pripažįstamas kaip viena originaliausių ir sykiu prieštaringiausiai vertinamų XX a. lietuvių muzikinės kultūros asmenybių. Mokslus baigęs Lodzės, Kauno ir Paryžiaus aukštosiose mokyklose, jis buvo vienintelis savo laiko lietuvių pianistas virtuozas, rengė rečitalius Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje ir Prahoje. Tarpukario Kaune reiškėsi kaip pianistas, kompozitorius, dėstytojas, publicistas ir aistringas šiuolaikinės muzikos propaguotojas, savo kūriniais ir pažiūromis neretai piktinęs konservatyviai nusiteikusią to meto Lietuvos visuomenę.
Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią išvykęs gastrolių į Argentiną, į okupuotą Lietuvą nebegrįžo ir antrą savo gyvenimo pusę nugyveno emigracijoje JAV. Dėstė Niujorko, Bruklino konservatorijose, Long Ailendo muzikos institute, rašė straipsnius, surengė net aštuonis rečitalius prestižinėje „Carnegie Hall“ salėje, tačiau didelės pianisto karjeros nepadarė.
Kompozitorius buvo kone vienintelis savo fortepijoninės kūrybos atlikėjas, o didžioji dalis jo simfoninių kūrinių apskritai nebuvo atlikta jam gyvam esant. Nauja susidomėjimo V. Bacevičiaus kūryba banga kilo 2005 m. minint kompozitoriaus gimimo šimtmetį, buvo išleistos jo kūrybai ir gyvenimui skirtos knygos, natų ir įrašų leidiniai.