Už Rusnės pfenigius, kurie pirmą kartą salos istorijoje buvo išleisti 1917-ųjų gegužės 2 dieną, antrąjį kartą - 1920-ųjų liepos 1-ąją (abu-dėl karinių suiručių), o dabar – trečiąjį kartą, bet tik dėl „Šaktarpio“, kuris gaivina paveldą, galima buvo pirkti valgių ir gėrimų 8 kiemeliuose kiemeliuose su kaimų pavadinimais.
O ką galima buvo nusipirkti už litus?
Rusniškis Nidas už 10 litų pardavinėjo labai originalias lesyklėles paukščiams. Jas sukabino ant aukštai iškelto rato, kokie paprastai iškeliamai gandrų lizdavietėms. (Beje, Rusnėje gandrų tiek daug, kad jau ima ne vienam įgristi, ypač – 'žuvų liekanomis mintantys netoli rūkyklų...)
„Mano tėvas, kuris gyvena Vokietijoje, pavyzdį šių lesyklėlių atsiuntė, aš ir padirbdinau, jos patogios ir gražios“, - šypsosi Nidas. 10 litų už kruopštų darbą pirkėjai nepagailėjo.
Už 30 litų galima buvo įsigyti Pagrynių gyventojos Reginos Rakašienės megztų riešinių, jomis abi su dukra Gabriele Rusnės prieplaukoje prekiavo. „Tai kultūrinio paveldo dalis, tik šiam kraštui būdingas moterų garderobo akcentas“, - maloniai pasakojo apie savo rankdarbį moteris.
Už 50 litų galima buvo įsigyti dekoratyvinį kalvystės kūrinį – Vainuto gyventojo 24-erių Deivido Krakio nukaltą metalinę rožę. 350 litų kainavo jo pagamintas dėklas šampanui, 500 litų -serviravimo staliukas.
Knygų, albumų, kitų spaudinių, kurie reprezentuoja Šilutės ir Rusnės kraštą, kainos svyravo nuo keliasdešimt iki šimto litų. Ir perkančiųjų buvo.
„Malonu parsivežti lauktuvių , o pasirinkimas - nuo žuvų, inkilų iki leidinių – didžiulis, - džiaugėsi Virginijus iš Vilniaus.
Nemuno deltos regioninio parko komanda, kuriai talkino ekologas iš Rambyno Drąsutis Brazauskas, surinko grupes smalsuolių, kurios išvyko pasigrožėti paukščių karalija į salos gilumą. „Šventė puiki, tik mokėkim džiaugtis“, - gyrė rusniškius už svetingumą kintiškis, pasaulį savo jachta prieš porą metų apiplaukęs Andrius Varnas.